Didžiausiai pasaulyje knygai - 350 metų  (2)

Didžiausiai pasaulyje knygai pakelti reikia šešių žmonių jėgos. "Klencke Atlas" dar prieš 350 metų buvo padovanota Anglijos karaliui Charles II jo įžengimo į sostą proga. Nuo pat to meto šis rekordas nebuvo pagerintas, o pati knyga atverstais lapais nebuvo nei karto demonstruojama viešai.

Prieš dvi savaites "British Library" muziejus paskelbė, jog visuomenei pirmą kartą bus suteikta proga išvystį šį kūrinį savomis akimis. Planuojama, jog knyga taps šią vasarą Londone vyksiančios žemėlapių parodos pažiba. Renginyje bus demonstruojama apie 100 žemėlapių, iš kurių dalis yra laikoma didžiausiais pasaulyje, ir net trys ketvirčiai visų eksponatų bus demonstruojami pirmą kartą. Parodos širdis bus sieniniai žemėlapiai. Kai kurie jų - didžiulių matmenų, ir absoliučiai visi - galintys papasakoti istorijas, kurios neapsiriboja vien tik geografija. "Daugelis jų prilygsta didiesiems meno kūriniams", teigia muziejaus žemėlapių kolekcijos vadovas Peter Barber. "Tai pirmoji tokio tipo žemėlapių paroda, kadangi paprastai, kai susiduriame su žemėlapiais, mes galvojame arba apie geografiją, arba matavimų tikslumą", priduria specialistas. Parodoje tikimasi žmones supažindinti su neįprastais žemėlapiais ir pakeisti kai kuriuos jų išankstinius nusistatymus apie tokios rūšies priemones.

"Klencke Atlas" apima iš viso 37 žemėlapius, ir tai buvo savotiška to laiko enciklopedinė suvestinė apie pasaulio geografiją. Knyga beveik absurdiškai didžiulė - 1.75 metro aukščio ir 1.9 metro pločio. Ją karaliui padovanojo Olandų prekybininkai, o pats karalius ją laikė savo "įdomybių kambaryje". "Tai bus ištisas spektaklis. Net stovėdamas prie tokio giganto pradedi nejučiomis nervintis", sako antikinių žemėlapių specialistas Tom Harper. Kontrastui pabrėžti šalia bus eksponuojamas vienas mažiausių pasaulyje senovinių žemėlapių - piršto nago dydžio Vokietijoje sukurta 1773 metų moneta su Nuremberg miesto atvaizdu iš paukščio skrydžio.

Paroda siekiama pabrėžti, jog didingi žemėlapiai gali prilygti didingiems meno kūriniams. Iki 18-ojo amžiaus žemėlapiai buvo laikomi tokia pačia svarbia didikų namų atributika kaip ir tapyti piešiniai, skulptūros ar gobelenai. Jais buvo simbolizuojamas visuomeninis statusas; turtuoliai jų įsigydavo savo emancipacijai (tikrai ar greičiau tariamai) pabrėžti; Šventosios Žemės žemėlapiais jie demonstruodavo savo pamaldumą; savo valdų žemėlapiais demonstruodavo savo turtus; o gimtosios grafystės arba gimtojo miesto žemėlapiais siekdavo visus apsilankiusius įtikinti,  kokie jie yra lojalūs piliečiai. Bet kuriuo atveju, jiems kurti ir gaminti buvo negailima nei lėšų, nei laiko, todėl analogų dabartiniame pasaulyje praktiškai neegzistuoja.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)