Christianas Heilmannas: „Manau, kad „dot-com“ burbulas sprogs dar kartą“  (0)

Programavimo technologijų „Mozilla“ evangelistas Christianas Heilmannas įžvelgia antro „dot-com“ burbulo grėsmę. Duodamas išskirtinį interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ Ch. Heilmannas teigė, kad ateityje internetas bus visur, į jį labiau bus integruota televizija, tačiau šiuo metu grėsmę kelia valstybių noras vis labiau kontroliuoti informaciją virtualioje erdvėje.

– Jūsų pareigų pavadinimas gana neįprastas. Ką daro programavimo technologijų evangelistas?

– Evangelistai – gana nauja pareigybė, egzistuojanti kelerius metus ir atsiradusi tokios bendrovėse kaip „Microsoft“ ar „Adobe“. Kai įkūriau portalą developer-evangelism.com, kuriame aiškinama, kas tai yra, šį darbą dirbau „Yahoo“. Evangelistas man – techninis žmogus, kuris šiuos dalykus gali paaiškinti kitiems, t. y. dirba vertėju tarp techninio ir kito personalo. Aš esu kompiuterių entuziastas, tačiau galiu bendrauti su aukštesnio lygio vadovais jiems suprantama kalba.

– „Login“ konferencijoje pristatėte pranešimą „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis?“ Kas jums yra internetas?

– Naujoji žiniasklaida. Tai tobulas būdas bendrauti su žmonėmis. Seniau dirbau radijuje ir greitai supratau, kad jei nori ten būti, turi išleisti daug pinigų, įvykdyti nusikaltimą arba būti žvaigždė. O 1996–1997 metais netrukdomas virtualioje erdvėje galėjau įkurti portalą ir rašyti elektroninius laiškus visam pasauliui.

Galiu naudotis interneto teikiamais produktais, bet taip pat galiu milijardams naudotojų duoti grąžą. Juk daug solidžiau, kai tavo tekstą virtualioje erdvėje nemokamai verčia į kinų, arabų kalbas nei jį išspausdina vietos spauda. Man internetas yra terpė, skirta bendrauti paprastu būdu. Pavyzdžiui, jeigu dabar skambinsiu į Angliją (interviu vyko Vilniuje – aut. past.), už minutę sumokėsiu svarą sterlingų, tačiau jei įsijungsiu kompiuterį, prisijungsiu bevielį internetą, per „Skype“ paskambinsiu nemokamai.

– Kokį internetą matote ateityje?

– Ateityje jis bus visur. Šiandien jau daug kur galime rasti nemokamą bevielį internetą. Mano išmanusis telefonas yra geresnis nei kompiuteris, turėtas 1996-aisiais. Jame galiu įsijungti žemėlapį, susirasti reikalingą vietą, o ta informacija ateina iš interneto. Virtualioje erdvėje esančiomis draugų rekomendacijomis pasitikiu labiau nei kokia nors apžvalga iš eilinės gidų knygos. Taip pat ateityje televizija dar labiau bus integruota į internetą – jau šiandien daugelis kompanijų vis dažniau savo televizijos srautą transliuoja internetu ar telefonais. Pavyzdžiui, Taivane, Pietų Korėjoje, Japonijoje žmonės, traukiniais važiuodami į darbą, televiziją žiūri internetu – ši tendencija pasieks ir mus.

– Dirbate bendrovėje, kuriančioje vieną populiariausių interneto naršyklių pasaulyje. Kaip ji bus plėtojama ateityje?

– Praeityje naršyklės buvo labai sudėtingas dalykas su daugybe langų ir mygtukų. Šiandien jų mažėja, vietoj galybės langų atsirado kortelės: yra tik juostelė ekrano viršuje, o visa kita – naršomas tinklalapis. Manau, kad tokia eiga viskas plėtosis ir toliau. Jeigu galvoje turite naujus prietaisus, pavyzdžiui, „iPad“, ten nebereikia net naršyklės, tiesiog landžiodamas po portalus pirštais braukau per ekraną. Tai nuostabus dalykas – padaryti vartotojo sąsajas žmogiškesnes nei yra dabar.

Mano tėvai nieko neišmano apie kompiuterius, jie jų nenori ir bijo. Kai nupirkau „Wii„ („Nintendo“ vaizdo žaidimų konsolė – aut. past.) Kalėdų proga, jie su vaikais žaidė boulingą, nes ten nereikėjo spaudyti klavišų. Kompiuteris tapo žmogiškesnis – ateityje tokia tendencija bus išlaikyta. Daug vilčių dedu ir į balso ar vaizdo atpažinimą. Šiandien, kai važinėju dviračiu, turiu ausines su mikrofonu, pasakau, kur noriu nukeliauti, ir mobilusis telefonas man nurodo, kada sukti į kairę ar dešinę.

– Kas šiandien internete yra blogai?

– Uždara programinė įranga, jos kūrimas tik tam tikriems prietaisams – nenoriu kas kartą pirkti prietaiso, kai pasirodo nauja programos versija. Mes neturime būti skatinami vartoti. Kitas dalykas – šalys vis dažniau bando kontroliuoti internetą. Pavyzdžiui, be interneto nebūtų įvykę pastarųjų sukilimų. Radiją ir laikraščius lengva kontroliuoti, o internetas, mobilieji telefonai – viskas vyksta ore, todėl juos daug sunkiau sustabdyti.

Teko dirbti Nigerijoje, kur žurnalistai kūrė dokumentinį filmą apie ten vykdomus nusikaltimus žmoniškumui. Jie filmą norėjo įdėti į internetą, tačiau jis buvo kontroliuojamas Vyriausybės, todėl mes sukūrėme sistemą, leidžiančią filmuoti, suskaldyti filmą į daug dalių ir iš kelių mobiliųjų telefonų jį įdėti į serverį, o jame vėl sujungti į vieną. Vyriausybės turi matyti, kad elgiasi blogai. Informuoti žmonės yra geri žmonės. Jei informacija bus cenzūruojama, žmonės prisigalvos baisiausių dalykų ir situacija taps dar blogesnė.

– „Facebook“ ir „Twitter“ analitikai vertina milijardais JAV dolerių. Ar nemanote, kad vėl pučiamas burbulas, kuris sukels dar vieną „dot-com“ griūtį?

– Manau, kad „dot-com“ burbulas sprogs dar kartą. Man atrodo kvaila, kai žmonės meta tiek pinigų. Daugelis investuoja, žaidžia pinigais ir stengiasi jų gauti dar daugiau iš produktų, kurie nėra tiek verti. Labiau norėčiau, kad „Facebook“ ir „Twitter“ patys įrodytų savo vertę nei būtų aukštinami žiniasklaidos.

Greičiausiai taip sakau dėl to, kad neturiu daug pinigų – jei būčiau godus, turbūt sakyčiau, kad tai geriausias dalykas, kuris niekada nesibaigs. Tačiau aš tai jau mačiau, išgyvenau pirmąjį „dot-com“ burbulą, nes nepirkau akcijų, o rinkausi pinigus. Matau, kad jis vėl gresia, todėl vertinu savo darbą pelno nesiekiančioje organizacijoje, kuri gali internetą padaryti geresne vieta.

FAKTAI: „Dot-com“ burbulas

Pirmasis „dot-com“ burbulas sprogo 2000-aisiais ir JAV „Nasdaq“ indeksą, kurio didžiąją dalį sudaro technologijų bendrovės, nusmukdė 82 proc. Akcijų griūtį sukėlė pernelyg didelis investuotojų pasitikėjimas ir spekuliacijos, kurios nuo 1995 metų itin padidino interneto bendrovių vertę. Vien per 1999-uosius „Nasdaq“ indekso vertė padvigubėjo.

Sprogus burbului, rinkos kapitalizacija sumažėjo 6 trln. JAV dolerių, o šiandien „Nasdaq“ indeksas tesiekia šiek tiek daugiau nei pusę prieš griūtį buvusios vertės.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Martynas Pasiliauskas

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)