Informacinių technologijų sklaida Lietuvoje: tendencijų analizė  (0)

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet pasauliniame ekonomikos forume Ženevoje buvo apžvelgtos informacinių technologijų vystymosi tendencijos. Lietuviškoje žiniasklaidoje netruko pasirodyti Lietuvą giriantys atsiliepimai kaip pavyzdžiui „Lietuva tarp 138-ių šalių užėmė 42-ą vietą, aplenkdama daugelį kaimyninių šalių“. Paviršutinis žvilgsnis į šiuos rezultatus mus gali suklaidinti ir įtakoti neteisingų sprendimų priėmimą. Pabandykime pažvelgti giliau.

Išgirdus žinią apie aukštą Lietuvos įvertinimą iškyla klausimas – kiek tai svarbu pačiai valstybei ir jos žmonėms? 2010 metų pasauliniame ekonomikos forumo ataskaitoje pateiktos informacinių technologijų (IT) įtakos visuomenėje augimo tendencijos. Šioje ataskaitoje teigiama, kad visuomenė įsivaizduoja, jog IT pagal svarbą turėtų užimti 4-tą vietą (21 procentas) - tai tik 1 procentu atsiliekama nuo trečios vietos (komunalinės paslaugos): pirmauja sveikatos apsauga, antroje vietoje - žemės ūkis. Visuomenė mano, kad jai labai svarbios informacinės technologijos. Tačiau tai tik jos nuomonė. Kokią realią įtaką IT turi ekonomikoje? Pasaulio bendrajame vidaus produkte (BVP) IT dalis 2003 metais sudarė 5 procentus, tuo tarpu 2008 - jau 5.4 procento. „The Climate Group“ ataskaitoje „SMART 2020: Enabling the low carbon economy in the information age“ prognozuojama, kad 2020 metais IT dalis BVP sudarys 8.7 procentus. Į šią mokslininkų prognozę turėtų reaguoti verslas – tai niša, kurioje galima plėsti savo veiklą. Lietuvoje IT dalį BVP yra pateikęs statistikos departamentas leidinyje „Informacinės technologijos Lietuvoje 2010“.

2005 2006 2007 2008 2009
Dalis bendroje produkcijoje, % 5,0 4,3 3,8 3,6 4,3
Dalis BVP % 2,4 2.3 2,3 2,0 2,4

Ši lentelė iškalbingai byloja, kad Lietuvoje IT dalis bendrajame vidaus produkte neturi stabilios augimo tendencijos, nekalbant jau apie tai, kad mes net neesame pasiekę pasaulinio 2008 metais 5.4 procento BVP rodiklio reikšmės. Pokytis 2008 - 2009 metais yra teigiamas, bei teikiantis vilčių, kad augimo tendencijos atsiras. Verslas turėtų įvertinti, kad bendrojo vidaus produkto sudėtis keičiasi – didėja IT dedamoji dalis. Tad, ne tik stambus, bet ir smulkus bei vidutinis verslas turi būti budrūs – norint išlaikyti konkurencingumą verslą įtakojantys faktoriai, tiesiogiai nesusiję su IT sklaida, turi būti efektyvinami ir IT priemonėmis. Taigi, pagal dalį bendrame vidaus produkte (apie 5 – 6 procentus) IT nėra ypatingai svarbi, nors toks vertinimas ne visiškai teisingas, kadangi IT naudojimas sudaro prielaidas ir kitų BVP dedamųjų augimui.

Valstybės pasiekimai informacinių technologijų srityje matuojami IT sklaidos indeksu („ICT Networked Readiness Index“ ). Indekso struktūra nusistovėjo tik nuo 2002 metų. IT sklaidos indeksas(ITSI) apima IT aplinką, pasiruošimą, naudojimą. Jis skaičiuojamas iš 36 apklausos kriterijų (57% duomenų) ir 29 indikatorių – oficialūs duomenys (43% duomenų). Diagramose pateikti duomenys susisteminti autoriaus panaudojant metines „Global InformationTechnology Report“ ataskaitas.

ITSI ir jo dedamųjų dalių pokyčio tendencijas analizuosime pasiremdami kasmetinėmis pasaulinio ekonomikos forume pateikiamomis „Global InformationTechnology Report“ ataskaitomis.

Šioje diagramoje pateiktas valstybių IT sklaidos indekso vietos pokytis rodo, kad pirmaujančių Singapūro, Švedijjos ir JAV valstybių vietos kinta nežymiai, kokios nors tendencijos išskirti negalėtume. Šios valstybės nuolat skiria reikiamą dėmesį IT sklaidai. Tuo tarpu Pabaltijo valstybių vietų dinamika yra truputį kitokia. Šuoliai diagramos kreivėse byloja, kad dėmesys Pabaltijo valstybėse į informacinių technologijų naudojimą buvo netolygus. Tačiau nuo 2007 metų visų trijų valstybių pokyčių dinamika jau panaši, kas leidžia daryti prielaidą, kad dėmesys IT vystymuisi buvo panašus. Lyderio pozicijų per visą devynerių metų laikotarpį Pabaltyjyje neužleidžia Estija. Išskirtinas periodas nuo 2008 metų, kai visų trijų valstybių vietos pradeda augti. Pradedamas stebėti IT sklaidos blogėjimas. Teigiamas dalykas tik tame, kad vietų augimo tendencija 2010 metais sumažėjo, tai lyg ir turėtų suteikti optimizmo. IT sklaidos indekso vietos byloja ką kitą – jos nors ir lėtai, bet auga! Tai rodo, kad Lietuvos ir kitų Baltijos „sesių“ padėtis IT sklaidoje blogėja.

Bendros tendencijos neišskiria probleminių sričių, kadagi IT sklaidos indeksą sudaro net 9 dedamosios (žiūrėkite aukščiau esantį paveikslą). Analizuojant duomenis būtina atsižvelgti, kad tai - santykinis vertinimas: valstybės indekso dedamosios reikšmė yra sulyginama su kitų valstybių rodikliais. Taip nustatoma valstybės indekso dedamosios vieta. Iš 9 dedamųjų skaičiuojama bendra valstybės vieta. Jeigu būtų tik du rodikliai, iš kurių vienas užimtų 99-ąją vietą, o kitas - pirmą, tai bendra 50 vieta nerodytų tikrosios padėties. Norint išsiaiškinti realią padėtį reikalinga išanalizuoti atskirų indekso dedamųjų reikšmes ir jų dinamiką.

Naginėjant Lietuvos vietų pokyčius pagal ITSI dedamąją Aplinka stebime, kad 2009 metais infrastruktūroje, politikoje ir valdyme įvyko lūžis, t.y. iš neigiamos tendencijos (vietų didėjimas) pereita prie vietų mažėjimo (teigiama tendencija). Tai gana džiugi kryptis. Tačiau prekybos sektoriuje neigiama tendencija auga! Kaip galima būtų pagerinti šiuos rodiklius? Tuo tikslu bendrą subindekso vietą pasmulkinkime iki konkrečių rodiklių reikšmių. ITSI dedamosios Politika ir valdymas vienas iš subindeksų yra vyriausybės prioritetas į IT, t.y. pirmumo teikimas informacijos ir ryšių technologijoms (1 – labai silpnas prioritetas, 7 -aukštas). 2009–2010 metais vidutinės šio subindekso reikšmės pateiktos žemiau esančioje lentelėje (skaičius prieš valstyvę nurodo jos vietą pagal šį subindeksą).

14

Estija

5.65

15

Kinija

5.58

75

Kambodža

4.56

76

Lietuva

4.54

77

Rusija

4.51

107

Latvia

4.04

Šios lentelės rezultatai gali džiuginti Estiją (14 vieta), tačiau 76-a Lietuvos vieta tikrai rodo, kad vyriausybei reikėtų numatyti priemones šiai situacijai taisyti. Mes pagal šį rodiklį esame šalia Rusijos. Išvados peršasi tikrai negeros. Objektyvumo dėlei reikia įvertinti ir „tragišką“ Latvijos padėtį – 107 vieta. Šios valstybės vyriausybė tikrai turėtų susirūpinti prioritetais, nes kaip buvo aptarta anksčiau IT svoris BVP struktūroje vis auga.

Kitas svarbus subindeksas įvertina vyriausybės IT ateities matymą, t.y. ar vyriausybės turi aiškų įgyvendinimo planą, naudojant informacines ir ryšių technologijas, siekiant pagerinti šalies bendrą jį konkurencingumą (1 - jokio plano; 7 - aiškų planą). 2009–2010 metais vidutinės šio subindekso reikšmės pateikiamos žemiau lentelėje (skaičius prieš valstyvę nurodo jos vietą pagal šį subindeksą).

19

Estija

4.96

20

Korėjos Respublika

4.95

21

Suomija

4.91

22

JAV

4.79

72

Bangladešas

3.90

73

Lietuva

3.86

74

Čekija

3.83

113

Latvija

3.28

Pagal informacinių technologijų perspektyvos matymą tarp Baltijos „sesių“ vėl pirmauja Estija, kurios indekso reikšmė 4.96 (iš 7 galimų) rodo, kad rezultatas šioje srityje yra pakankamas. Tuo tarpu Lietuvos vieta su indekso reikšme 3.86 šalia tokios valstybės kaip Bangladešas turėtų suneraminti. Dar kartą tenka konstatuoti nepavydėtiną Latvijos padėtį - tik 113 vieta, nors indeksas nuo Lietuvos ne taip stipriai skiriasi ( 0.58). Tuo tarpu Estija nutolusi nuo Lietuvos gana ženkliai – indekso skirtumas 1.10.

Galime daryti išvadą, kad bedra tendencija politikoje ir valdyme yra džiuginanti, bet reali situacija vyriausybės IT perspektyvos matyme ir naudojime reikalauja esminių pokyčių. Ūkio ministerijai, kuri atsakinga už IT sektorių, tikrai iškyla dideli uždaviniai – kaip priartėti prie vedančių pasaulio valstybių? Kitas uždavinys, kaip pagerinti Prekybos subindekso neigiamą tendenciją. Šio faktoriaus parametrai reikalauja atskiros studijos, nes situacija metai iš metų blogėja.

Analizuojant Lietuvos vietų pokyčius pagal ITSI dedamąją Pasirengimas stebime, kad neigiamos tendencijos lūžio taškas individualiame ir vyriausybės IT pasirengime yra 2009 metai. Tendencija yra džiuginanti, nors pačios vietos tarp 60 – 80 nėra jau tokios aukštos. Verslo pasirengimo vietų tendencija kol kas nėra teigiama: stebimas stabilus blogėjimas. Jeigu pridurtume aukščiau nustatytą blogą IT aplinkos padėtį prekybos sektoriuje išvada atsirastų pati: probleminė padėtis - susiklosčiusi prekybos versle.

Sklaidant prekybininkų reklaminius lankstinukus blogos IT padėties neįžvelgtum. Tačiau tai tik vartotojui sukurta iliuzija. Tikroji padėtis (lyginant su kitomis valstybėmis) tikrai turėtų suneraminti.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus duomenis galima teigti, kad bendra situacija Lietuvoje nėra gera ir džiuginanti, nors yra ir sričių, kuriose informacinių technologijų sklaida teikia vilčių. Šiuo straipsniu norėtųsi atkreipti asmenų, galinčių daryti sprendimus susijusius su informacinėmis technologijomis, dėmesį į esamą situaciją ir tendencijas. Situacijos ir tendencijų žinojimas sudaro prielaidas teisingiems sprendimams priimti.

Visiškai kitokia padėtis stebima pagal ITSI dedamąją Naudojimas. Kaip tik IT naudojimas versle - augantis. Tačiau yra rodiklių, kurie rodo problemines sritis. Vienas iš tokių - inovacijų dydžio rodiklis (pateiktas žemiau lentelėje). Jis murodo kokiu būdu bendrovės įgyja naują technologiją (1 - tik iš licencijavimo ar iš užsienio bendrovių; 7 - atliekant oficialius mokslinius tyrimus ir diegiant savo novatoriškus naujus produktus ir procesus). 2009-2010 m. svertinis vidurkis buvo (skaičius prieš valstyvę nurodo jos vietą pagal šį subindeksą):

33
Indija
3.61
34
Estija
3.61
48
Lietuva
3.34
49
Honkongas
3.30
56
Tailandas
3.10
57
Latvija
3.10

Šioje lentelėje Lietuvos rodiklis 3.34 (iš galimų 7) „kalba“ pats už save – IT srityje gana silpnai naudojamos „savo” inovacijos: t.y. bendrovės nesistengia investuoti į naujovių kūrimo procesą, daugumoje atveju naudoja kitų sukurtas inovacijas. Toks kelias užprogramuoja pastovų atsilikimą - norint aplenkti, reikia pačiam sukurti kažką naujesnio ir tobulesnio.

Analizuojant IT naudojimą privačiame sektoriuje ir valdžios struktūrose stebime nežymią blogėjimo tendenciją. Valdžios struktūroje IT naudojimą apibūdinančiuose parametruose norėtųsi išskirti vyriausybės „omline“ paslaugų indeksą (įvertina paslaugų prieinamumą).

27
Estija
0.50
28
Airija
0.50
29
Lietuva
0.48
40
Kroatija
0.42
41
Latvia
0.42

Esančios rodiklio reikšmės tikrai džiuginiančios – tik truputį atsiliekame nuo Estijos. Tai vienas iš rodiklių, kuriuo galime pasigirti. Dar vienas įrodymas, kad negalima paimti vieno rodiklio ir juo džiaugtis (arba atvirkščiai). Reikia matyti bendrą vaizdą, tik jo matymas sudaro sąlygas teisingai numatyti uždavinius perspektyvai.

Pažvelkime į pateiktus duomenis kitu aspektu – koks yra santykis tarp ITSI dedamųjų Pasirengimas ir Naudojimas? Šis duomenų sugretinimas turėtų iliustruoti, kaip efektyviai esama struktūra yra panaudojama. Objektyvumo dėlei tenka pripažinti, kad toks lyginimas neįvertina visų faktorių, kurie įtakojo valstybės vietą pagal atskirą kriterijų. Iškaipymai atsiranda dėl valstybių nevienodo pasirengimo ir naudojimo lygmens. Paprastai tariant, kitų valstybių rodikliai taip pat kinta, dėl ko Lietuvos vieta gali kisti ne tik dėl mūsų valstybėje vykstančių procesų. Todėl į šį palyginimą reikia žiūrėti kaip į tendencijų išskyrimą.

Sugretinant individualų IT naudojimą ir pasirengimą (žiūrėkite diagramą žemiau) „išlenda yla iš maišo“. Skirtumas tarp pasirengimo ir naudojimo individualiame IT naudojime pradeda didėti nuo 2008 metų. Šiuo metu jis neproporcingai didelis – trisdešimt viena vieta. 2009 metais buvo 32 vietų skirtumas. Sumažėjimas - viena vieta, tai jau tendencija? Kažin. Jeigu tokia tendencija išsilaikytų, reikėtų laukti 30 metų, kol galimybės taptų lygios naudojimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skirtumas gali mažėti, jeigu blogėtų naudojimas (kas pastaruosius trejus metus ir stebima). Antra vertus, reikia atkreipti dėmesį į labai žemą pasirengimo lygį – 65 vieta, kai tuo tarpu panaudojimas - 34 vieta. Matome, kad naudojimas ryškiai aplenkia pasirengimą.

Kitokia situacija stebima versle. Čia santykis tarp pasirengimo ir naudojimo svyruoja normaliose ribose. Esamas 2010 metais 24 vietų skirtumas (2009 metais 10 vietų) turėtų suneraminti - atotrūkis pradeda didėti. Kaip ir individualiame IT naudojime taip ir versle naudojimas lenkia pasirengimą. Tai savaime suprantama, nėra gerai. Antra vertus tokios tendencijos egzistavimas iliustruoja verslo perspektyvas. Verslo poreikis naudoti IT yra pakankamai aukštas, kas sudaro galimybes plėtoti struktūrą užtikrinančią jo naudojimą.

Panašiai kaip ir individualaus IT naudojimo ir pasirengimo sulyginime, taip ir valdžios institucijų pasirengimo ir naudojimo sulyginime, šis skirtumas pradeda augti nuo 2007 metų. Susiklostė nenatūrali situacija - Pasirengimas 2010 metais per 43 vietas atsiliko nuo Naudojimas. Objektyvumo dėlei reikia paminėti, kad 2009 metais šis skirtumas siekė net 54. Ar tai jau mažėjimo tendencija? Tikriausiai, kad ne. Šis mažėjimas įvyko dėl blogėjančios IT naudojimo valdžios sektoriuje – nuo 31 vietos 2009 metais iki 39 vietos 2010 metais. Viena vertus Pasirengimas lyg ir gerėja, kas rodo, kad priimti sprendimai gerinantys valdžios prieinamumą yra teisingi. Antra vertus - realus Naudojimas blogėja. Vėl užduotis ūkio ministerijos klerkams – išanalizuoti indeksų dedamąsias ir numatyti priemones, kurios sudarytų sąlygas platesniam IT naudojimui valdžios struktūrose.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus duomenis galima būtų teigti, kad bendra situacija Lietuvoje nėra gera ir džiuginanti, nors yra sričių, kuriose informacinių technologijų sklaida teikia vilčių. Šiuo straipsniu norėta atkreipti dėmesį į tai, kad esamos situacijos ir tendencijų žinojimas - prielaidos teisingiems sprendimams priimti.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Romaldas Maciulevičius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)