I. Staškevičius: lietuviai tik įsivaizduoja, kad yra darbštūs  (17)

Kaip per 20 metų keitėsi verslo taisyklės Lietuvoje ir kokių galimybių atsirado? Apie tai renginyje „Versli Lietuva“ kalbėjo „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius, kuris tikina, kad patarimus ir pamokymus galima dalinti tik remiantis savo patirtimi.

Kapitalizmo santvarka daug kam atrodė puiki proga pradėti verslą. Tačiau tai, anot I. Staškevičiaus, toli gražu neužtikrino sėkmės. Tuo metu naujai iškepti verslininkai, kurie žiūrėdavo metus ar pusmetį į priekį, gan greitai iškildavo į aukštumas ir didžiausiu savo pasiekimu laikydavo vietinės reikšmės apdovanojimo gavimą.

Pasak I. Staškevičiaus, prieš 20 metų verslas turėjo mažiau socialinės atsakomybės, buvo mažiau komforto verslininkams bei darbuotojams, visuomenė buvo „kietesnė“, verslo aplinka – kur kas šiurkštesnė nei yra dabar.

„Buvo normalu nepasitikėti bankais. Jei nunešdavai pinigus į banką, negalėdavai būti tikras, kad juos iš ten atsiimsi. Verslininkai, praradę pinigus, investicijas kreipdavosi į teismus, sakydami, kad buvo apgauti, kaip nepatyrę investuotojai. Tada jie nežinojo apie riziką. Dabar visa tai yra normalu“, – sako I. Staškevičius. Anot jo, dabar verslininkai žymiai kruopščiau įvertina galimą riziką ir pasveria naudą.

Kapitalizmo santvarkoje buvę „laukiniai“ verslo dėsniai, pasak I. Staškevičiaus, išmokė verslininkus atidžiau ir protingiau tvarkyti savo verslą. Stambiam ir smulkiam sukčiavimui, kuris buvo gajus ir prieš 15–20 metų ir yra dabar, rasta būdų išvengti ar apeiti – imtas taikyti išankstinis apmokėjimas už prekes ar paslaugas bei kitos priemonės.

„Tas laukinis kapitalizmas išmokė atidžiau žiūrėti ir geriau pasirūpinti savo interesais, nekraunant visos atsakomybės valstybei, „Sodrai“, indėlių kaupimo fondams, ministerijoms, Europos Sąjungai ir kitoms institucijoms“, – sakė I. Staškevičius.

Anot pranešėjo, verslininkui yra ir turi būti būdinga galvoti apie save.

„Kaip sakė vienas žymus išminčius Sidharta Ghautama Buddha – „išgelbėk save ir paskui tave išsigelbės tūkstančiai“. Verslininkas pirmiausia yra tas, kuris sugeba pasirūpinti savimi, nesitikėdamas pašalpų ar paramos iš valstybės. Pasirūpindamas savimi, jis pasirūpina ir kitais“, – sakė 20-ies metų patirtį versle turintis I. Staškevičius.

Konkurencijos silpimas – pražūtis verslui

Anot jo, verslo aplinka žymiai keitėsi 2004-aisiais, Lietuvai įstojus į ES. „Mes įstojome į kitokią Europos Sąjungą, nei ji yra šiandien. Tačiau neabejoju, kad įstojimas į ES buvo teisingas sprendimas – daug gavome ir dar daug gausime iš šios partnerystės. Kur kas blogiau būtų buvę likti ES užribyje“, – sakė I. Staškevičius.

Įstojus į ES pasikeitė verslo taisyklės, jos nuolat keičiasi ir keisis ateityje. „2013 metais verslo sąlygos jau bus kitokios nei jos yra dabar, kadangi daugelis įmonių naudojasi struktūrinių fondų pinigais. Be to, ES vis mažiau dėmesio skirs Europos pakraščiams, o Lietuva, savo ruožtu, turės prisidėti prie kitų ES narių gerovės kūrimo – tokios yra taisyklės“, – sakė pranešėjas.

I. Staškevičius sako nežinantis, kuris įvykis buvo lemiamas lūžis verslo aplinkos pokyčiams – ar 2008-ųjų finansų krizė, ar Baracko Obamos išrinkimas į prezidentus, ar Andriaus Kubiliaus mokesčių reforma. Tačiau šis laikotarpis neabejotinai verslui padarė didžiulę įtaką.

Pasikeitė ir nuosavybės suvokimas. Šiandien valstybė ir visuomenė siekia kontroliuoti ne tik verslus, žaidžiančius pagal taisykles, bet ir bankus – valstybė nustato už indėlį mokamų palūkanų ribas, taiko kitus apribojimus. Tai, anot I. Staškevičiaus, nėra laisvosios rinkos sprendimas, o naujojo pasaulio dėsnis.

„Šiandien vis dažniau girdžiu siūlymus ir raginimus nekonkuruoti. Mane stebina pasisakymai verslo forumuose, kad vienas ar kitas ūkio subjektas yra per daug agresyvus, per daug konkuruoja, kad savo veiklos strategiją ir produktų kainas galėtų labiau derinti su verslininkų asociacija. Man tai kelia nerimą, nes tai panaikina pagrindinį verslo principą ir sėkmės prielaidą – varžymąsi, siekimą, kad efektyvumas laimėtų prieš tingumą, – sakė I. Staškevičius, ragindamas nepainioti konkurencijos apsaugos ir jos pažeidinėjimo.

Šiandien yra sunku apibrėžti verslo taisykles, nes jos nuolat kinta. Reikia tikėtis, kad verslas nepasieks tokios būsenos, kai išnyks stimulas efektyviai konkuruoti, kur bendradarbiavimas nustelbs sportinį interesą ir veržlumą. I. Staškevičius teigia, kad pelningumas nėra nuodėmė, kad jis - tai efektyvumo apraiška. Pelningai turi dirbti tiek privatus verslas, tiek viešasis sektorius. Anot jo, kalbos apie bendradarbiavimą ir socialinę atsakomybę yra tik pasiteisinimai. Šie dalykai neturi prieštarauti vieni kitiems.

Perspektyvios galimybės šiandien

Viena iš galimybių verslui šiandien yra specializacija. Anot I. Staškevičiaus, praėjo tie laikai, kai ta pati kompanija galėjo statyti namus, gaminti trąšas ir vystyti energetikos projektus. Šiandien laimi mažesni, greitesni, lankstesni ir labiau specializuoti verslai.

Antrasis kriterijus sėkmingam verslui yra plėtra užsienyje. Tačiau pardavimai į Lenkiją, Latviją ar Ispaniją neturėtų būti laikomi eksportu. I. Staškevičius teigia, kad eksportas yra tik tai, ką parduodame Kinijai, Rusijai ar Amerikai.

Trečioji galimybė plėtoti verslą yra partnerystė, kuri neapsiriboja akcininkais, bet yra vykdoma ir su darbuotojais, klientais bei tiekėjais.

„Anksčiau verslininku būdavo laikomas tas asmuo, kuris į verslą investuoja pinigus. Šiandien verslininkais visiškai teisingai yra vadinami valstybės įmonių direktoriai, kurie dirba pagal verslo taisykles. Taip pat verslininkais pagrįstai yra laikomi įmonių vadovai ar vadybininkai, net jeigu jie yra samdomi darbuotojai. Jeigu jie esmingai prisideda prie verslo klestėjimo, įmonės akcininkai privalo su jais dalintis gerovės dalimi“, – teigė I. Staškevičius.

Anot jo, šalies verslo potencialas slypi darbo efektyvume. „Lietuviai visada save laikė darbščia tauta. Tačiau statistika rodo, kad 2010 metais Lietuva užėmė 24-ą vietą iš 27-ių ES šalių pagal darbo efektyvumą. Lenkiame tik Bulgariją, Rumuniją ir Latviją. Pralaimime net Kroatijai ir Turkijai, kuri nėra ES narė“, – sakė I. Staškevičius ir ragino peržvelgti savo darbotvarkę.

I. Staškevičiaus nuomone, yra klaidingas mąstymas, kad gerą darbą galimą gauti baigus, tarkime, vadybos studijas. „Svarbiausia yra emocinis intelektas. Studijuokite kultūros istoriją, mediciną, fiziką, inžineriją, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus, domėkitės politika ir tuomet, turėdami platų akiratį, jūs galėsite vertinti tai, kas jums sakoma, jums nebereikės pagalbos dairytis į valstybę“, – sakė I. Staškevičius.

Didelė dalis verslų vykdo įvairius mokymus darbuotojams, kurių praktinę naudą galima gauti dirbant tiesioginį darbą. Pasak pranešėjo, įvairūs mokymai ir tokios konferencijos, kaip ši („Versli Lietuva“ – aut. past.) dažnai yra bevertės, jei atėjęs žmogus tikisi, kad paklausęs pranešimų taps protingesnis.

„Jeigu jūs sėdite čia darbo metu, tuomet pagalvokite, kodėl Lietuva yra 24-oje vietoje pagal darbo efektyvumą, darbštumą“, – sakė I. Staškevičius.

Didelė dalis verslų vykdo įvairius mokymus darbuotojams, kurių praktinę naudą galima gauti dirbant tiesioginį darbą.

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Agnė Pikšrytė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (17)