Londone vertimo verslą įkūrusi lietuvė: abejokite savo lyderiais  (0)

Viename daugybės Londono Sičio biurų pluša kompanijos „Today Translations“ darbuotojai. Šį netradicinį vertimų biurą, kuriam šiandien dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio vertėjų iš 102 pasaulio šalių, prieš vienuolika metų įsteigė tuomet vos studijas pabaigusi lietuvė Jurga Žilinskienė. Moteris iš Lietuvos išvyko studijuoti – o netrukus viename prestižinių Londono universitetų įgytas teisės ir ekonomikos žinias ji pritaikė kurdama savo įmonę. Neradusi kompanijos, kuri sukurtų jai tinkamą duomenų bazę, moteris pati įniko į programavimą ir bendrovės pagrindu iki šiol esančią platformą sukūrė pati. Šiuo metu tarp jos valdomos bendrovės klientų – garsiausi pasaulio vardai, „Shell International“, „Dior“, arba, pavyzdžiui, Jordanijos karalius. Anot Jurgos, versle svarbiausia turėti viziją bent penkeriems metams į priekį.

Jos ateinančių penkių metų vizija – „Today Translations“ virsmas į didelę kompaniją, turinčią biurus įtakingiausiose pasaulio šalyse ir dirbančią su aukščiausio lygio informacija.

– Trumpai papasakokite, nuo ko prasidėjo „Today Translations“. Negi tikrai buvote tik jūs, pati viena, ir jūsų idėja?

– Taip, tai tiesa. Studijuodama dirbau vertėja, ir šioje srityje įžvelgiau puikią galimybę pradėti verslą. Nusprendžiau tiesiog pabandyti. Nuo pat pradžių mėgavausi darbu šioje srityje – joje gausu įvairovės, skirtingų sferų, įvairiausių žmonių. Viskas labai lankstu. Tad tiesiog ėmiausi įgyvendinti savo idėją.

Nuo pirmosios dienos turėjau vieną darbuotoją – žmogų, kuris atliko projektų vadovo, asistento pareigas.

– Kompaniją įsteigėte dar 2001-aisiais, prieš daugiau nei dešimtmetį. Nuo to laiko verslo aplinka ir apskritai visas pasaulis labai smarkiai pasikeitė. Technologijos tobulėjo kiekvieną minutę. Pavyzdžiui, prikurta sistemų, kurios jau dabar pakenčiamu tikslumu akimirksniu išverčia ilgiausius tekstus. Kaip sugebėjote ne tik išlaikyti galvą virš vandens, bet ir nuolat plėsti bei tobulinti verslą? Kaip viskas kito?

– Turbūt kiekvienam, norinčiam imtis verslo, yra svarbu pradėti turint viziją bent penkeriems metams į priekį. Šiandien turi nutuokti, kas vyks rytoj. Daugumą verslo lyderių sėkmė lydi būtent dėl to, kad jiems puikiai sekasi numatyti ateitį. Jei pavyksta būti bent 51 procentu teisiu, arba, kitaip tariant, klysti mažiau nei 49 procentus atvejų, gali kontroliuoti situaciją. Nebūtina visuomet būti 100 procentų užtikrintu.

Tam tikru gyvenimo momentu programavimas tapo didžiule mano aistra. Dabar to atsisakiau – turėjau sustoti ir nukreipti visas savo jėgas arba į programavimą, arba į vertimo verslą. Tačiau galiu pasakyti, kad laiku ir vietoje supratau, kad turiu investuoti į IT. Tuo metu tai nebuvo paprasta – tai buvo labai brangus malonumas. Dabar aukštųjų technologijų įrankiai yra kur kas prieinamesni, nei 2002-aisiais, kai to ėmiausi. Man nepavyko surasti kompanijos, kuri imtųsi įgyvendinti mano užsakymą specifinei duomenų bazei. Tad nusprendžiau sukurti ją pati.

Trumpai tariant, jau pradėdama supratau, kad net jei šiuo metu aplinka ir yra labai palanki pradėti verslą, po ketverių ar penkerių metų viskas gali labai pasikeisti. Kūriau ir plėčiau savo įmonę nuolat galvodama apie tai, kas įvyks ateityje.

Laiku supratau, kad man reikia specifinės platformos, išmokau, kaip ją susikurti, ir ji tapo mano verslo pagrindu. Juo ji yra iki šiol. Nemanau, kad galėtume be jos veikti – tai, kaip kontroliuojame informaciją, kaip ji yra centralizuota, yra esminė šio verslo dalis.

– Steigėte kompanijos filialą Lietuvoje, UAB „Henry Fox“. Taip pat esate kalbėjusi apie planus įsikurti Jungtinėse Valstijose. Tiesa, visa tai vyko prieš recesiją. Kaip pastarųjų metų neramumai atsiliepė jūsų plėtros planams ir apskritai stabiliam verslo augimui?

– Tuomet, prieš prasidedant nuosmukiui, intensyviai kūriau strategiją tolesniam verslo augimo tarpsniui. Teko svarstyti tarp Tolimųjų Rytų ir Jungtinių valstijų rinkų – buvo svarbu turėti omenyje, kad žengiame į labai išsivysčiusią ekonomiką. O anuomet daugiausiai dirbome su augančios ekonomikos šalimis, tad laukė daug pokyčių.

Šiuo metu ruošiamės plėtrai į JAV. Balandį skrendu į Niujorką ir Hiustoną. Manau, mums ten puikiai pasiseks. Gerai, kad plėtrą galėjome atidėti iki dabar – recesijos pradžioje nusprendėme palaukti, viskas keitėsi pernelyg greit, situacija buvo itin nestabili. Būtų neapgalvota tokiomis aplinkybėmis veržtis į rinką, su kuria nesi artimai susipažinęs. Ir dabar viskas dar nėra nusistovėję – aiškumo ekonominėje pasaulio padėtyje mažai. Priešakyje – dar bent pora metų sunkumų.

– Kaip jūsų verslui atsiliepė krizė?

– Stabiliai ir greitai augome. Tai puiku. Juk dirbame su įvairiomis pramonės šakomis – ir daliai jų krizė ne tik neatsiliepė, bet ir pasitarnavo. Netikėta buvo tai, kad nemaža dalis apyvartos atėjo iš tarptautinio mažmenos sektoriaus. Netikėta, kad jie tokie aktyvūs sunkmečio laiku.

– Su jūsų valdoma kompanija bendradarbiauja bene pustrečio tūkstančio lingvistų ir vertėjų iš 102 pasaulio šalių. Klientams siekiate suteikti itin greitą ir aukščiausios kokybės paslaugą. Kaip išlaikyti tvarką ir organizuotumą tokioje didelėje komandoje?

– Čia, kaip ir bet kuriame kitame versle, kurio varomoji jėga yra žmogus, yra nemažai keblumų. Teko daug investuoti į apsaugos sistemos sukūrimą, tačiau tai buvo strateginė investicija. Dar vienas strateginis sprendimas – neskubėti su kompanijos augimu. Mus kasdien pasiekia apie šešiasdešimt laiškų iš vertėjų, norinčių tapti mūsų bendradarbiais. Jei staigiai augtume, būtų sunku išlaikyti aukštą kokybės kontrolę.

Čia pasitarnauja ta pati mano sukurta duomenų bazė, nes joje generuojami įrašai apie kiekvieną lingvistą – jo darbo greitį, kokybę, kiekvienai užduočiai yra grįžtamasis ryšys. Kiekvienas pradedantysis yra patikrinamas, o ir vėliau reikia atidžiai stebėti kiekvieno žmogaus darbo kokybę. Beje, už šio vertėjų ir lingvistų tinklo išlaikymą atsakingas mūsų filialas Lietuvoje.

– Su kokiais sunkumais susiduriate valdydama tarptautinę verslo platformą?

– Laikas visada yra arba tavo draugas, arba priešas. Dabar, kai rinkoje esame jau vienuolika metų, siurprizai aplanko retai. Nesunkiai galiu nuspėti, kaip kokių šalių atstovai reaguos į tam tikras užduotis, sunkumus, su kokiomis problemomis susidursime.

Dauguma medžiagos, su kuria dirbame, yra delikati, neretai ir įslaptinta. Turime užtikrinti, kad žmonės, kurie su ja dirbs, bus absoliučiai nešališki, patikimi. Svarbu išlaikyti aukštą kontrolės kartelę, kad informacija nenutekėtų.

– Kokią dalį jūsų pareigų užima krizių valdymas?

– Manau, kad priklausau tam lyderių tipui, kurie puikiai tvarkosi su krizėmis ir ne taip puikiai – gerais laikais. Visada ieškau silpnų veiklos vietų – siekiu, kad jos būtų ištaisytos anksčiau, nei išlįs į dienos šviesą. Svarbu suvokti, kokie sunkumai gali užklupti verslą ir būti tinkamai jiems pasiruošus. Žinoma, tai reiškia, kad reikia lopyti ten, kur dar nesuplyšo – tai yra, investuoti į procesų tobulinimą ir panašiai. Tačiau tokiu būdu, ištikus krizei, apsisaugoma nuo nemalonių netikėtumų.

– Pakalbėkime apie smulkųjį verslą.

– Tai – viena didžiausių mano aistrų!

– Kodėl?

– Matote, smulkieji verslai visuomenei suteikia nepaprastai puikias paslaugas. Jie – itin svarbi mūsų visų kasdienio gyvenimo dalis. O jei pažiūrėsite, kokie dideli jie yra ekonominės įtakos prasme, taps akivaizdu, kad reikia juos skatinti. Jei apsidairysime aplink, po Londono Sitį, pamatysime daug labai galingų bendrovių, bet jos negimė milžinėmis.

Sėkmė glūdi ne tik strategijose, sugebėjime save pozicionuoti, netgi ne produkte, kurį suteikiate, bet užsidegime, nore kažkam padėti. Juk ir „GlaxoSmithKline“, kai pradėjo verslą, nebuvo įsteigtas kaip konglomeratas. Jiems sustiprėti padėjo „Earnst&Young“.
Smulkieji verslai – judėjimo ašis. Jie sukuria darbo vietas, sumoka didžiulę dalį mokesčių į biudžetą. Todėl jiems reikia padėti – o pastaruoju metu jų kiek nepaisoma.
New Scientist rašė, kad jauni profesionalai pastaruoju metu linkę rinktis darbą pradedančiosiose kompanijose, o ne milžinėse, kaip buvo įprasta anksčiau. Tad verslo galiūnams smulkieji kelia riziką ne tik dėl to, kad sugeba sukurti labai aukštos kokybės produktą, bet ir nuvilioja šviežią darbo jėgą.

Na, reikia ir didelių organizacijų, tai neišvengiama. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą. O jauni žmonės anksčiau išties daug mieliau dirbdavo didelėms kompanijoms. Vis dėlto, šiandien darosi akivaizdu, kad smulkieji verslai profesionalui gali pasiūlyti kur kas daugiau: daugiau įvairovės, daugiau įtakos, daugiau galimybių bendrauti su svarbiais žmonėmis. Didelėse kompanijose dažniausiai esi atsakingas už siaurą sferą ir neturi daug erdvės pasireikšti. O jauniems žmonėms svarbu iššūkiai, galimybė klestėti, judėti priekin. Džiugu, kad jaunimas suvokia, kokios galimybės jiems atsiveria pradedant smulkųjį verslą arba jam dirbant. Malonu tai, kad tiesiogiai jauti, koks tavo indėlis į visuomenės gerovę, ir gali apčiuopti realius savo pastangų rezultatus.

– Ko reikia smulkiajam verslui, kad jis išliktų ir suklestėtų?

– Neturėti išankstinių nusistatymų. Taip pat reikia suprasti, kad pasaulis jums nieko neskolingas. Žinoma, pradžioje labai svarbu sunkiai dirbti, be to, atsirasti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.

Patartina laikytis požiūrio, kad „ne“ nėra priimtinas atsakymas. Reikia pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis: „ne“ šiandien gali virsti į „taip“ jau rytoj. Manau, kad truputis užsispyrimo taip pat nepakenktų – jei turite viziją, kuria tikite, imkitės ją įgyvendinti.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Ieva Barauskaitė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)