Dešimt metų JAV dirbęs gydytojas: svetur egzistuoja tam tikros gyvenimo taisyklės, kurių privalu laikytis  (1)

Palatose vietoje slaugytojų – robotai, o privačioje klinikoje niekas nesugalvoja medikui į kišenę įbrukti pinigų. Daugiau nei 10 metų svetur praleidęs gydytojas sotesnį gyvenimą svetur iškeitė į iššūkių kupiną kasdienybę uostamiestyje.

Parviliojo ne pinigai

Pagyvenęs keliose skirtingose šalyse gydytojas refleksoterapeutas bei akupunktūros specialistas Ilja Seldinas sotų gyvenimą svajonių šalyje vadinamoje Amerikoje iškeitė į Lietuvą. Prieš kelerius metus į Klaipėdą grįžęs ir čia savo privačią kliniką įkūręs 53 metų gydytojas stebisi, kad kai kurie pacientų įpročiai per dešimtmetį taip ir nepasikeitė.

„Kai pagyveni keliose skirtingose šalyse, supranti, kad visur yra savų problemų. Pasirenki šalį, kur jautiesi labiau reikalingas“, – paaiškino jis. Gerokai prieš išvykstant į Ameriką, I.Seldinas 10 metų praleido Lenkijoje.

I.Seldino atlyginimas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje skiriasi 10 kartų, tačiau jis tikino, kad ne dėl pinigų grįžęs namo.

Mūsų šalyje gydytojas mato daugiau galimybių realizuoti save kaip specialistą. Grįžti jis nutarė po to, kai iširo santuoka su žmona, o suaugę vaikai pradėjo gyventi savarankiškai. Apsispręsti dėl grįžimo padėjo ir Lietuvoje likę bei refleksoterapeuto nepamiršę pacientai.

65 doleriai per valandą

I.Seldinas pripažino, kad svetimoje šalyje įsitvirtinti vyresniam nei 40 metų žmogui yra gerokai sudėtingiau nei jaunam. Mat sulaukus tokio amžiaus dirbti ligoninėje jam nebesinorėjo dėl sunkaus darbo ir santykinai nedidelio atlyginimo.

„65 doleriai per valandą čia atrodo ohoho, o ten nėra daug. Amerikoje gydytojų pragyvenimo lygis yra gana aukštas, tad statusas neleidžia gyventi pigiame rajone ar mažame name“, – pasakojo buvęs emigrantas.

Pasak I.Seldino, svetur tarp gydytojų egzistuoja tam tikros gyvenimo taisyklės, kurių privalu laikytis. Priešingu atveju gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje.

Už Atlanto privačią kliniką įkūręs gydytojas prisiminė, kaip kartą pas jį į svečius atvykusių kolegų prabangias mašinas naktį nutempė policija. Tokią kiaulystę inicijavo kaimynė, kuriai užkliuvo kelią neva užtvėrę automobiliai.

Po šio incidento I.Seldinas persikraustė į prabangesnį gyvenamąjį rajoną, labiau atspindintį tuometes jo pajamas. „Amerikoje vyksta nuolatinės varžybos – kuo daugiau turi, tuo daugiau reikia. Lietuvoje šitai taip stipriai nesijaučia“, – paaiškino gydytojas.

Į teismą – už bet ką

Pasak I.Seldino, gydytojas Amerikoje gyvena nuolatinėje įtampoje – tarp baimės nepakliūti į teismą ir noro uždirbti. Teisinė atsakomybė gresia net už mažiausią prasižengimą ar gydymą įrėminančio protokolo nepaisymą.

Tad gydytojas nepersistengia dėl paciento sveikatos, nes baiminasi atsidurti teisme. Kaip pastebi pašnekovas, Amerikoje gydytojai priskiriami turtuoliams, tad nėra mėgstami visuomenėje. Būtent dėl šios priežasties prisiekusieji teisme palaiko nukentėjusįjį, o ne mediką.

Temidės nemalonėje gydytojas gali atsidurti ir dėl paciento noro pasipelnyti. Vyrai gydytojai neretai paduodami į teismą dėl neva seksualinio priekabiavimo.

Tad baimindamiesi galimų skundų gydytojai stengiasi nelikti vieni su paciente akis į akį per apžiūrą arba ją konsultuoja prie atvirų durų. Kaip pasakojo I.Seldinas, per apžiūrą pacientės dažniausiai net neprašoma nusirengti, o stetoskopu klausomasi per drabužius.

Amerikoje egzistuoja daug ir pačių įvairiausių draudimų. Šioje šalyje visada galima rasti, kas kaltas, ir prisiteisti išlaidas. Ten apdraustos ne tik patalpos, bet net šaligatvis šalia gydymo įstaigos. Jei pacientas netyčia paslysta ir patiria traumą, draudimas kompensuoja išlaidas.

Tačiau toji sistema, įsitikinęs gydytojas, sudaro puikią terpę piktnaudžiauti situacija.

Klinikos moka pacientams

Pasak I.Seldino, Amerikoje konkurencija tarp gydytojų – didžiulė. Viename gausiausiai apgyvendintų Niujorko rajonų Brukline vienam šeimos gydytojui tenka vos 500 pacientų, kai vidutinis toks skaičius Amerikoje yra 2 tūkst.Tad siekdamos prisivilioti pacientus gydymo įstaigos net primoka, kad šie pasirinktų juos.

I.Seldinas pripažįsta, kad Amerikoje medicina yra biznis. Tad kai kurie gydytojai savo pacientams reguliariai kas mėnesį skiria skausmo malšinamųjų vaistų vien tam, kad užsitikrintų nuolatines pajamas.

Neatsitiktinai pasaulį kartkartėmis supurto skandalai dėl įžymybių, padauginusių skausmo malšinamųjų vaistų.

I.Seldinas konkurencijoje tarp gydytojų įžvelgia ir pranašumų. Net patį sudėtingiausią bei brangiausią tyrimą už prieinamą kainą Amerikoje galima atlikti vos po kelių minučių. Tad pacientui nereikia laukti eilėje kelis mėnesius, kaip būna Lietuvoje.

Būtent dėl šios priežasties kanadiečiai, kurių sveikatos apsaugos sistema yra panaši į Lietuvos, gydytis važiuoja į Ameriką.

Kyšiai niekur nedingo

Refleksoterapeutas tikėjosi, kad grįžus į Lietuvą po daugiau nei 10 metų gydytojai nebeims kyšių. „Pasirodo, mama mia! Daktarai ima, ir masiškai. Kyšiai čia visiems priimtinas dalykas“, – stebisi jis.

I.Seldinas dėl įsišaknijusio kyšininkavimo kartais atsiduria ir komiškose situacijoje. Į privačią kliniką atėjusios močiutės sumoka už konsultaciją ir dar pinigų įkiša gydytojui į kišenę. Specialisto manymu, tokie dalykai žemina jį kaip profesionalą.

Privačios klinikos savininkas kategoriškas: jei gydytojai skundžiasi mažais atlyginimais, tegul vakare po darbo eina dirbti į privatų savo kabinetą, o ne naudojasi sunkioje situacijoje atsidūrusiais pacientais.Amerikoje žmonės moka sveikatos draudimą, tad nėra įpročio specialistui atsidėkoti pinigais.

Vietoj slaugių – popierizmas

Lietuvoje dažna gydymo įstaiga giriasi turima modernia įranga. Buvusio emigranto nuomone, naujos technologijos pas mus sunkiai skinasi kelią. „Čia nė dešimtadalio nėra to, kas yra Amerikoje“, – pridūrė jis.

Kaip pavyzdį I.Seldinas paminėjo Floridos ligoninę, kurioje sanitarus atstoja robotai. Net nedidelės privačios klinikos apsirūpinusios moderniausia aparatūra.

Lietuvoje jam į akis krinta aptarnaujančio personalo stygius ir popierizmo gausa.„Numirčiau, jei pačiam reikėtų užpildyti visus reikalingus popierius. Amerikoje pacientas vieną kartą pasirašo, ir to užtenka“, – palygino jis.

Pasak I.Seldino, Amerikoje privati įstaiga gali normaliai gyvuoti turėdama apie 100 nuolatinių pacientų, o štai uostamiestyje norint išgyventi neužtektų ir 500. Tad tenka gerokai pasukti galvą, kad privati gydymo įstaigą nebūtų priversta užsidaryti.

Nepaisant to, medikas džiaugiasi grįžęs į Lietuvą: „Nors lietuviai dejuoja ir kaltina vienas kitą pavydu, bet man čia patinka“.

Aut. teisės: "Klaipėda"

Autoriai: Sandra Lukošiūtė

(39)
(0)
(31)

Komentarai (1)