Pasaulyje labiausiai prasiskolinę danai nebežiūri į paskolas  (6)

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų. Paskolų skaičius viename didžiausių skolintojų Danijoje „Nordea Bank“ daugiau nei per metus krito į rekordines žemumas, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Viena vertus, tai yra gerai, nes vartotojai įvertina rizikas. Tačiau mes neuždirbsime jokių pinigų iš paskolų“, - sako Danijoje įsikūrusio banko „Nordea Bank“ generalinis direktorius Andersas Jansenas.

Daniją labiausiai iš visų Skandinavijos šaliu sukrėtė finansinė krizė. Namų ūkių turtas krito vidutiniškai 70 tūkst. JAV dolerių, nuo nekilnojamojo turto rinkos piko 2007-aisiais. Kitais metais, subliuškus nekilnojamojo turto burbului, būsto kainos krito daugiau nei 20 proc. Tokie pokyčiai sužlugdė daugiau nei 12 šalies bankų ir pasiuntė ekonomiką į nuosmūkį.

2012 metais Danijos BVP susitraukė 0,5 proc. – prasčiausias rodiklis per trejus metus. Pagal Danijos statistinius duomenis, vartotojų išlaidos, sudarančios pusę 300 mlrd. JAV dolerių vertos ekonomikos, ketvirtąjį ketvirtį krito 0,1 procento.

Danijos valdžia prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 0,5-1 proc., o tai yra mažiau nei Švedijos ir Norvegijos. Šalies eksportuotojai yra apsaugoti, nes Danijos krona yra susieta su euru, tačiau šalies nekilnojamojo turto krizė sumažino vartotojų pasitikėjimą.

Mažėjančios išlaidos

Pasak banko „Danske Bank“ vyresniojo ekonomisto Laso Olseno, dėl tokio nuosmukio vartotojai nedrįsta skolintis daugiau.

Išlaidos būstui sumažės dar 0,6 proc. (2012 metais krito 9,8 proc.) ir neatsistatys iki 2014 metų, teigia Danijos centrinis bankas. Vartojimo išlaidos kils 0,7 proc. (2012 metais kilo 0,5 proc.).

Valstybės skolos našta yra perpus mažesnė nei euro zonos vidurkis, tačiau nuosmukis privertė šalies gyventojus pačius imtis taupymo politikos. Danai legvai skolinosi dėl didžiausių pasaulyje pensijų, bet šie pinigai „nėra lengvai pasiekiami“. Pasak L. Olseno, dėl to greitu metu nereikia tikėtis atsigavimo privačiame sektoriuje.

Privati skola

Pagal „Eurostat“ duomenis, danų asmeninės skolos sudaro 267 proc. pajamų. Palyginant, Švedijoje ir Olandijoje šis rodiklis atitinkamai siekia 148,77 ir 250,45 procento.

„Skolinimasis mažės visus 2013 metus”, - sako ketvirto pagal didį banko Danijoje „Spar Nord Bank“ generalinė direktorė Lasse Nyby.

„2000-aisiais Danijos ekonomika buvo labai stipri, taigi toks taupymas yra natūrali reakcija. Mes sulaukėme 2,5 tūkst. naujų klientų, tačiau esamieji paskolas grąžina didesniu tempu, nei mes galime skolinti naujiesiems“, - teigia L. Nyby.

Būstų turėtojai ir bankai susiduria su sunkumais, kuriuos sukelia skolininkai prieš dešimtmetį pasirašę sutartis, kad ateinančius 10 metų mokės tik palūkanas. Tai yra pirmieji metai, kai skolininkai pradės mokėti pagrindinę paskolos dalį, o ji turės būti ne žemesnė nei 80 proc. įkeisto turto vertės.

Pagal Verslo ministerijos duomenis, šis pakeitimas paveikė 1,2 tūkst. iš 4,7 tūkst. namų ūkių – jų paskolos ir vertės santykis 80 proc. viršijo numatytą ribą. Būsto paskolų bankininkų federacijos teigimu, šie duomenys nepakankamai įvertina tikruosius skaičius. Tai reiškia, kad namų ūkių įmokos šoktels ir bankams teks nurašyti daugiau paskolų.

Būsto paskolų rinka siekė būti atleista nuo amortizacijos reikalavimų, tačiau vyriausybė atmetė tokį prašymą, motyvuodama tuo, kad tai sumažins pasitikėjimą 500 mlrd. JAV dolerių vertės nekilnojamojo turto rinka.

„Sistemą stipriai palaiko vidinė paklausa. Kol Danijoje bus einamosios sąskaitos perteklius, sistema išliks stabili“, - teigia „Deutsche Bank“ atstovas Berndas Volkas.

„Paskolų amortizacija privers būsto paskolas teikiančius bankus nurašyti daugiau paskolų šiais metais. Tai priklausys nuo klientų finansų“, - sako Būsto paskolų bankų fedaracijos atstovas Kopenhagoje Karstenas Beltoftas.

Finansinis neužtikrintumas

Vidutinė vienos šeimos būsto pardavimo kaina sausį nesikeitė palyginus su praėjusių metų sausiu. Tačiau palyginus su gruodžiu, kaina krito 5,9 procento. Vasarį nedarbo lygis Danijoje siekė 6 procentus.

„Vis dar lieka abejonių dėl nedarbo lygio ir būsto kainų, kurie yra pagrindinės kliūtys siekiant didesnio vartojimo“, - teigia L. Nyby.

Danams nustojus išlaidauti ir skolintis, daugiau pinigų jie įneša į bankus. Vartotojų santaupos kovą pasiekė didžiausias apimtis nuo 1991 metų.

Premjero Helle Thorning-Schmidto vyriausybė pratęsė mokesčių lengvatas savo būstus remontuojantiems danams, taip skatindami vartojimą. Ši politika kainavo 13 mlrd. JAV dolerių. Pasak L. Nyby, valdžios veiksmų ir gyventojų santaupų santykis reiškia, kad išlaidoms yra erdvės, tačiau tai neįvyks.

Anot B. Volko, tai nebūtinai reiškia neigiamą vystymąsi. „Šalyje, kur būsto paskolų skaičius toks didelis, skolinimosi tempo mažėjimas nebūtinai yra blogas dalykas“, - tikina jis.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(5)
(0)
(1)

Komentarai (6)