Bėgantis per lavą: kaip vyriškiui pavyko pabėgioti karštos lavos srautu? (Video) (2)
Viename "Youtube" vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Deniso universiteto (Ohajas, JAV) vulkanologas Erikas Klemetis (Erik Klemetti) savo tinklaraštyje "Eruptions Blog" paaiškino, kad kai verdanti lava susiliečia su oru, jos paviršiuje susidaro tamsi rauplėta pluta, ant kurios galima atsistoti – tiesa, tik akimirkai, kitai.
Nors akivaizdu, kad lava teka srautu, toks srautas yra gerokai tirštesnis už vandenį, o tai, anot E. Klemečio, reiškia, kad jo paviršius nedidelį slėgį pajėgus atlaikyti. 40 sekundžių trukmės vaizdo siužete, vyriškis, pristatomas kaip "lavos meno amatininkas", kelis žingsnius pabėgėja karštos lavos srauto paviršiumi prieš srovę. Jį stebi ir filmuoja šalia likęs kolega.
Nutrūktgalviui dešine pėda žengiant paskutinį žingsnį, pakilusį padą palydį nedidelis liepsnos liežuvis ir žioruojantis iki raudonumo įkaitusios lavos lopinėlis. E. Klemetis mano, kad žygeivio batas nuo lavos karščio tikriausiai gerokai apdegė.
"Žiūrint šį vaizdo siužetą, nesunku pastebėti, kad lavos srautas teka lėtai ir yra pasidengęs tamsia pluta, - tinklaraštyje rašo vulkanologas. – Tai reiškia, kad srauto paviršius gana vėsus. Iš esmės, susidaro įspūdis, kad tai yra vadinamoji "a-a lava", kuri tirštesnė už "pahoho" (pahoehoe) lavą. Pluta lavos paviršiuje susidaro greitai – taip būna dėl didžiulio temperatūrų skirtumo: lavos temperatūra siekia apie +1000°C, oro – apie +25°C. Tad lava sukietėja į pusiau minkštą plutą."
"Sprendžiant iš to, kur tie vyrukai stovi, galima manyti, kad lavos srautas nėra itin sraunus ir platus – juk filmuojantis vyrukas, regis, nesijaudina, kad stovi vos už kelių pėdų nuo lavos srauto, - tęsia E. Klemetis. – Pats srautas panašus į mažą kanalėlį, supamą sukietėjusios lavos. Spėju, kad tas kanalėlis yra gana atokiai nuo didžiojo lavos srauto."
Anot E. Klemečio, jei lava pasidengusi pakankama pluta, juda lėtai, o žygeivis juda pakankamai greitai, jo svoris neturėtų būti pakankamas faktorius, kad vyrukas pradėti klimpti į tirštą verdančios lavos masę. Visgi, priduria mokslininkas, jei pluta būtų nepakankamai tvirta, nutrūktgalviui grėstų savo žygį užbaigti įkritus į lavą.
Tokiu atveju žmogaus kūne esantys skysčiai užvirtų, virstų garais ir nelaimėlis "sprogtų iš vidaus".
"Taip, bėgioti lavos srautais yra įmanoma, jei yra keletas palankių sąlygų, - reziumuoja E. Klemetis. – Pirma, reikia pasirinkti tinkamą lavos srautą (vėsų ir lėtą); antra, žingsniuoti reikia spėriai; trečia, reikia sėkmės."
Nors akivaizdu, kad lava teka srautu, toks srautas yra gerokai tirštesnis už vandenį, o tai, anot E. Klemečio, reiškia, kad jo paviršius nedidelį slėgį pajėgus atlaikyti. 40 sekundžių trukmės vaizdo siužete, vyriškis, pristatomas kaip "lavos meno amatininkas", kelis žingsnius pabėgėja karštos lavos srauto paviršiumi prieš srovę. Jį stebi ir filmuoja šalia likęs kolega.
Nutrūktgalviui dešine pėda žengiant paskutinį žingsnį, pakilusį padą palydį nedidelis liepsnos liežuvis ir žioruojantis iki raudonumo įkaitusios lavos lopinėlis. E. Klemetis mano, kad žygeivio batas nuo lavos karščio tikriausiai gerokai apdegė.
"Žiūrint šį vaizdo siužetą, nesunku pastebėti, kad lavos srautas teka lėtai ir yra pasidengęs tamsia pluta, - tinklaraštyje rašo vulkanologas. – Tai reiškia, kad srauto paviršius gana vėsus. Iš esmės, susidaro įspūdis, kad tai yra vadinamoji "a-a lava", kuri tirštesnė už "pahoho" (pahoehoe) lavą. Pluta lavos paviršiuje susidaro greitai – taip būna dėl didžiulio temperatūrų skirtumo: lavos temperatūra siekia apie +1000°C, oro – apie +25°C. Tad lava sukietėja į pusiau minkštą plutą."
"Sprendžiant iš to, kur tie vyrukai stovi, galima manyti, kad lavos srautas nėra itin sraunus ir platus – juk filmuojantis vyrukas, regis, nesijaudina, kad stovi vos už kelių pėdų nuo lavos srauto, - tęsia E. Klemetis. – Pats srautas panašus į mažą kanalėlį, supamą sukietėjusios lavos. Spėju, kad tas kanalėlis yra gana atokiai nuo didžiojo lavos srauto."
Anot E. Klemečio, jei lava pasidengusi pakankama pluta, juda lėtai, o žygeivis juda pakankamai greitai, jo svoris neturėtų būti pakankamas faktorius, kad vyrukas pradėti klimpti į tirštą verdančios lavos masę. Visgi, priduria mokslininkas, jei pluta būtų nepakankamai tvirta, nutrūktgalviui grėstų savo žygį užbaigti įkritus į lavą.
Tokiu atveju žmogaus kūne esantys skysčiai užvirtų, virstų garais ir nelaimėlis "sprogtų iš vidaus".
"Taip, bėgioti lavos srautais yra įmanoma, jei yra keletas palankių sąlygų, - reziumuoja E. Klemetis. – Pirma, reikia pasirinkti tinkamą lavos srautą (vėsų ir lėtą); antra, žingsniuoti reikia spėriai; trečia, reikia sėkmės."
(10)
(0)
(1)