JAV žvalgybos vadovai smogė atgal ginče su Europa dėl šnipinėjimo  (1)

JAV žvalgybos vadovai antradienį pareiškė, kas žiniasklaidos pranešimai, esą Amerikos agentūros šnipinėjo milijonus europiečių, yra „visiškai klaidingi“, dramatiškai vystantis transatlantiniam ginčui dėl numanomo didžiulio masto sekimo.

JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovas generolas Keithas Alexanderis sakė, kad daugeliu atvejų Europos žvalgybos agentūros rinkdavo informaciją apie pokalbius telefonu ir dalydavosi ja su JAV tarnybomis.

Tai buvo atskleista tuo metu, kai vienas aukštas pareigūnas nurodė, jog prezidentas Barackas Obama svarsto galimybę uždrausti JAV agentams sekti Amerikai draugiškų valstybių lyderių pokalbius, kilus pasipiktinimui dėl numanomo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kontaktų šnipinėjimo.

Amerikos sąjungininkės Europoje jau kelias dienas piktai protestuoja, kai laikraščiai, remdamiesi pabėgusio buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno nutekinta medžiaga, paskelbė, jog Vašingtonas rinko informaciją apie dešimtis milijonų pokalbių telefonu ir europiečių veiklą internete, vykdant didžiulio masto antiteroristines programas.

Tačiau K.Alexanderis ir nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis, duodami parodymus Kongresui, tikino, kad minėti žiniasklaidos pranešimai grindžiami neteisingai interpretuojama informacija, kurią E.Snowdenas perdavė Europos laikraščiams.

„Žurnalistų Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje pareiškimai, kad NSA rinko dešimtis milijonų pokalbių telefonu yra visiškai klaidingi“, – K.Alexanderis sakė Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui.

„Kalbant visiškai aiškiai, tai nėra informacija, kurią mes rinkome apie Europos piliečius“, – nurodė jis.

Tuo tarpu dienraštis „The Wall Street Journal“ keliomis valandomis anksčiau paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, jog elektroninį šnipinėjimą vykdė Prancūzijos ir Ispanijos žvalgybos agentūros – už savo valstybių ribų ir kai kada karo zonose, o vėliau surinkta informacija pasidalydavo su NSA.

„Jie (žurnalistai) kaip įrodymus pateikia kompiuterio ekrano vaizdo nuotraukas, kuriose matomi internetinės priemonės, skirtos duomenų tvarkymui, rezultatai – tačiau tiek jie, tiek įslaptintus duomenis pavogęs asmuo nesuprato, į ką žiūri“, – teigė jis.

Senato žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein pritarė pareiškimams, kad Europos žiniasklaidos pranešimai yra klaidingi.

„Ne Jungtinės Valstijos rinko (informaciją) apie Prancūziją ir Vokietiją. Rinko Prancūzija ir Vokietija. Ir tai niekaip nesusiję su jų piliečiais – tai susijęs su (žvalgybinės informacijos) rinkimu NATO karo zonose, tokiose kaip Afganistanas“, – aiškino ji.

Amerikos pareigūnų paminėtos Europos šalių žvalgybos agentūros šių pareiškimų kol kas niekaip nekomentavo.

Tuo tarpu vienas aukštas pareigūnas sakė, kad B.Obama svarsto galimybę uždrausti JAV žvalgybos agentūroms šnipinėti šalių sąjungininkių lyderių, reaguodamas į skandalą dėl numanomo A.Merkel pokalbių pasiklausymo.

Pareigūnas, kuris pageidavo neviešinti jo vardo, nes jis nebuvo įgaliotas kalbėti apie žvalgybos reikalus, sakė, kad toks žingsnis yra svarstomas, tačiau kol kas nepriimti jokie galutiniai politiniai sprendimai, nes B.Obama laukia kelių ataskaitų apie JAV žvalgybos metodus.

Per akivaizdžiai surežisuotą klausimų ir atsakymų sesiją Atstovų Rūmų komiteto posėdyje K.Alexanderis ir J.Clapperis sakė įstatymų leidėjams, kad kitos valstybės taip pat šnipinėja JAV lyderius.

„Ar manote, kad mūsų sąjungininkai bet kuriuo metu v.ykdė kokią nors šnipinėjimo veiklą prieš Jungtines Amerikos Valstijas, mūsų žvalgybos tarnybas, mūsų lyderius ar kitus?“ – klausė Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas.

„Be abejo“, – atsakė J.Clapperis, pridūręs, kad užsienio lyderiai buvo tarptautinio šnipinėjimo žaidimo širdyje.

„Vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos sužinojau žvalgybos mokykloje 1963 metais – jog žvalgybos reikaluose lyderių ketinimai yra esminis dalykas, kad ir apie kokį lygmenį būtų kalbama“, – pridūrė jis.

Šis žingsnis buvo atliktas kitą dieną po to, kai JAV ambasadorius Madride buvo iškviestas į Ispanijos URM, kur jo buvo pareikalauta pateikti paaiškinimų.

Ispanija įsitraukė į šį skandalą, kai dienraštis „El Mundo“ paviešino įslaptintą dokumentą, esą rodantį, kad JAV žvalgybos informacijos per mėnesio laikotarpį surinko informaciją apie 60,5 mln. pokalbių telefonu Ispanijoje.

NSA rinko duomenis apie tų skambučių dalyvių buvimo vietą ir pokalbių trukmę, tačiau neanalizavo jų turinio, nurodė „El Mundo“, paskelbęs slaptą diagramą, kurioje matomi pokalbių sekimo per 30 parų iki šių metų sausio 8 dienos rezultatai.

Vašingtonas kaltinamas visame pasaulyje masiškai renkantis duomenis apie veiklą internete ir pokalbius telefonu, vykdant JAV kovos su terorizmu programą.

Nauji paviešinimai apie NSA programą įvyko tuo metu, kai Europos Parlamento delegacija Vašingtone pasiskundė dėl Amerikos vykdomo draugiškų valstybių šnipinėjimo.

Tos delegacijos narys Vokietijos europarlamentaras Elmaras Brokas argumentavo, kad pranešimai apie masinį šnipinėjimą skiriasi nuo pasipiktinimo, kilusio dėl įtariamo A.Merkel pokalbių pasiklausymo.

„Labai aišku, kad ponios Merkel telefono numeris buvo rastas amerikiečių failuose – šnipinėjimo failuose“, – pažymėjo jis.

Aut. teisės: 15min.lt

(7)
(0)
(0)

Komentarai (1)