Superprognozuotojai: žmonės, kuriems neprilygta net žvalgybos profesionalai  (0)

Tą rytą, kai susitikau su Elaine Rich, ji sėdėjo prie savo virtuvės stalo savo namuose Merilando priemiestyje, mėgindama apskaičiuoti pabėgėlių srautus Sirijoje, svetainėje npr.org rašo korespondentė Alix Spiegel.

Tai nebuvo vienintelis jos nagrinėjamas klausimas. Ji taip pat sprendė, ar Šiaurės Korėja iki 2014 metų gegužės 10-osios paleis naują daugiapakopę raketą? Ar Rusijos ginkluotosios pajėgos iki gegužės 10 dienos įžengs į Ukrainos Charkovo miestą?

E. Rich atsakymus į šiuos klausimus vėliau įvertins žvalgybos bendruomenė, bet ji nejaučia didelio spaudimo, nes tai nėra jos pagrindinis darbas.

„Aš tesu farmacininkė, - sakė ji. – Aš niekam nerūpiu, niekas manęs nepažįsta, aš nerizikuoju profesine reputacija. Būtent šis anonimiškumas suteikia man laisvę daryti teisingas prognozes“.

E. Rich prognozės iš tikrųjų būna teisingos. Ji sugeba nepaprastai tiksliai numatyti būsimus pasaulio įvykius.

Geresnė už profesionalus

Pastaruosius trejus metus E. Rich ir dar 3 tūkst. eilinių žmonių pagal Protingų sprendimų projektą („Good Judgement Project“) – trijų gerai žinomų psichologų ir kelių žvalgybos bendruomenės atstovų inicijuotą eksperimentą – tyliai skaičiuoja įvairiausių įvykių tikimybes, pradedant Venesuelos dujų subsidijomis ir baigiant Šiaurės Korėjos politika.

Anot vienos ataskaitos, Protingų sprendimų projekto prognozės dažnai būna tikslesnės negu žvalgybos analitikų, turinčių prieigą prie įslaptintos informacijos, ir daugelį šiame projekte dalyvaujančių žmonių stebina jo sėkmė.

Kai į šeštą dešimtį metų įžengusi E. Rich pirmą kartą išgirdo apie šį eksperimentą, ji tikrai nemanė, kad jai seksis prognozuoti pasaulio įvykius. Ji nedaug ką nusimanė apie tarptautinius reikalus, be to, mokykloje nebuvo puiki matematikė.

Tačiau ji užsiregistravo, išklausė šios programos atstovų mokymus, kaip apskaičiuoti įvykių tikimybę, ir gavo prieigą prie svetainės, kurioje buvo skelbiami dešimtys kruopščiai suformuluotų žvalgybos bendruomenę dominančių klausimų. Šioje svetainėje jai buvo suteikta vieta įrašyti savo pačios apskaičiuotą įvykių tikimybę.

„Viskas, ką reikia daryti, tai išrinkti skaičių, - pasakojo ji. – Nereikia nieko sakyti, ką tu manai, net nereikia argumentuoti savo skaičiaus. Tu tiesiog išrenki skaičių ir tuomet žiūri, kiek jis pasiteisina“.

E. Rich skaičiai būdavo neįtikėtinai tikslūs.

Ji priklauso 1 procentui iš 3 tūkst. šiame eksperimente dalyvaujančių prognozuotojų, kurie itin tiksliai numato tokius įvykius, kaip, pavyzdžiui, ar iki 2014 metų gegužės 10 dienos bus surengta reikšminga ataka Izraelio teritorijoje?

Superprognozuotojai

Tiesą sakant, ji dirba taip gerai, kad pateko į specialią superprognozuotojų komandą, kurios prognozės būna 30 proc. tikslesnės negu žvalgybos pareigūnų, turinčių prieigą prie įslaptintų duomenų.

Tuo tarpu E. Rich ir kiti jos kolegos tokį tikslumą pasiekia naudodamiesi tik ta informacija, kuri yra prieinama visiems, turintiems internetą.

Paklausta, ar naudojasi mažai žinomais interneto šaltiniais, ji papurtė galvą.

„Paprastai naudojuosi tik „Google“ paieška“, - sakė ji.

Tokiu atveju kyla klausimas: kaip įmanoma, kad grupė eilinių piliečių, savo namuose atliekančių tik „Google“ paiešką, įvykius numato geriau negu Jungtinių Valstijų žvalgybos pareigūnai, galintys naudotis įslaptinta informacija? Kaip taip gali būti?

Negyvo jaučio pamokos

„Tokie rezultatai visus nustebino“, - sakė Philipas Tetlockas, vienas iš trijų psichologų, kuriems kilo idėja įgyvendinti Protingų sprendimų projektą. Likę du psichologai yra Barbara Mellers ir Donas Moore`as.

Didžiąją savo karjeros dalį Ph. Tetlockas studijavo problemas, kurios kyla ekspertams priimant sprendimus. Jo knyga „Expert Political Judgment“ laikoma šios srities klasika ir beveik visi jo kolegos kalba apie ją su pagarbia baime.

Per visus savo tyrinėjimų metus Ph. Tetlockas padarė mažiausiai dvi svarbias išvadas.

Pirma, norint, kad žmonės tiksliau numatytų įvykius, reikia, kad jie patys sektų savo prognozių išsipildymą – tokiu atveju bus grįžtamasis ryšys.

Be to, pasitelkti didesnę grupę žmonių, kurie skaičiuoja įvykių tikimybes, remdamiesi skirtinga informacija, yra geriau, negu remtis vienu profesionaliu ekspertu ar net maža ekspertų grupele.

„Minios išmintis yra labai svarbi šio projekto dalis ir svarbus tikslumo variklis“, - pažymėjo Ph. Tetlockas.

Minios išminties koncepciją pirmą kartą 1906 metais suformulavo britų statistikas Francis Galtonas.

F. Galtonas lankėsi mugėje, kur maždaug 800 žmonių per vieną konkursą mėgino atspėti negyvo jaučio svorį. Įteikus prizą, F. Galtonas surinko visus spėjimus, kad pažiūrėtų, kaip toli nuo teisingo atsakymo buvo vidutinė nuomonė.

Paaiškėjo, kad dauguma spėlionių buvo tikrai netikslios – spėjamas svoris buvo nurodytas pernelyg didelis ar pernelyg mažas. Tačiau kai F. Galtonas išvedė vidurkį, jis liko priblokštas: negyvas jautis svėrė 1198 svarus. Minios vidurkis buvo 1197 svarai.

Tikrojo signalo paieškos

„Čia būna daug triukšmo, daugybė statistinio atsitiktinumo variacijų, - sakė Ph. Tetlockas. – Tačiau atsitiktinės variacijos sukiojasi aplink signalą, tikrąjį signalą, ir kai sudedi visas variacijas ant kiekvienos tikrojo signalo pusės, priartėji prie paties tikrojo signalo“.

Kitaip tariant, kiekvienoje tikslo pusėje būna klaidų, bet centre yra tiesa, į kurią žmonės reaguoja. Jei iš didelio skaičiaus prognozių išvesi vidurkį, klaidos galiausiai viena kitą panaikins ir liks tik gana tikslus spėjimas. Tai vadinama minios išmintimi.

Protingų sprendimų projekto tikslas buvo patikrinti, ar tai, kas galiojo negyvo jaučio atveju, galioja ir nuspėjant pasaulio įvykius. Paaiškėjo, jog galioja.

Iš tikrųjų Ph. Tetlockas ir jo komanda išrado metodus, kaip patobulinti minios išmintį, - jie visi nepaprastai nustebino Jasoną Matheny, vieną iš žvalgybos bendruomenės atstovų, pradėjusių šį eksperimentą.

„Jie parodė, jog įmanoma žymiai pagerinti geopolitinių prognozių tikslumą, palyginus su tais metodais, kurie buvo naudojami prieš prasidedant šiam projektui“, - teigė jis.

Vis dėlto įdomiausia yra pati idėja, jog įmanoma gauti labai tikslias geopolitinių įvykių prognozes, neturint priėjimo prie slaptos informacijos. Tai reiškia, kad prieiga prie įslaptintos informacijos nebūtinai suteikia pranašumą prieš sumanią eilinių piliečių grupę, atliekančią paieškas „Google“ svetainėje nuo savo virtuvės stalų.

Kaip visa tai bus panaudota?

J. Matheny nemano, jog kyla pavojus, kad tokios grupės pakeis egzistuojančias žvalgybos tarnybas.

„Manau, kad tai veikiau papildo žvalgybos metodus, o ne juos pakeičia“, - sakė jis.

J. Matheny teigimu, nors Protingų sprendimų prognozės jų užduotais klausimais iki šiol buvo itin tikslios, neaišku, ar šis procesas būtų efektyvus bet kokioje situacijoje.

„Tikėtina, jog bus kitokio pobūdžio klausimų, kuriems nepakaks informacijos iš atvirų šaltinių“, - pridūrė jis.

Už poros savaičių Protingų sprendimų projekto autoriai pradės papildomų prognozuotojų priėmimą, ir E. Rich, Merilando priemiestyje gyvenanti farmacininkė, mano, kad savo galimybes turėtų išbandyti daugiau tokių žmonių kaip ji.

„Sveikatos priežiūros darbuotojai vargu ar įsitrauks į šią veiklą, - sakė ji. – Tačiau turiu nuojautą, kad daugelis jų gerai atliktų šį darbą“.

Aut. teisės: delfi.lt

(26)
(6)
(10)

Komentarai (0)