Ką Rusijai tiesia Kinija – pagalbos ranką ar pagalbos leteną?  (4)

Kinijos investiciniai bankai pasirengę be jokių dvejonių priimti klientus iš Rusijos – jeigu tik Europos ir Amerikos bankininkai pasiduos valdžios spaudimui ir pradės jų šalintis, skelbia „South China Morning Post“.

Pirmą kartą sankcijų poveikį bankininkystės sektoriui Rusijos verslininkai galėjo pajusti jau balandį, kai pasirodė informacijos apie problemas su „Oracle“ ir „Microsoft“, kurių programine įranga naudojasi didžioji dauguma bankų.

Leidinys spėja, jog Rusijos bankų sektoriuje laukia Irano likimas: kaip teigia anonimu pageidavęs išlikti šaltinis iš vieno stambiausių JAV investicinių bankų, vidaus kontrolės tarnyba visai neseniai užkirto kelią sandoriui su viena Kinijos bendrove, kuri anksčiau pardavinėjo produkciją Rusijoje. Banko nenoro bendradarbiauti priežastimi tapo bendrovės ryšiai su Rusija.

„Anksčiau turėjome problemų su klientais, vienaip ar kitaip susijusiais su Iranu, o dabar mes nebegalime turėti reikalų su tais, kurie bent minimaliai susiję su Rusija“, - paaiškino neprisistatęs bankininkas.

Praeitais metais nuo panašių sankcijų nukentėjo bendrovė „Lifan“ – motociklų gamintojas iš Kinijos. Bendrovė ketino žengti į Honkongo biržą, tačiau kilo bėdų – vos išaiškėjus faktui, jog bendrovė tiekė produkciją į Iraną, visi suinteresuoti bankai atsisakė bendradarbiauti. Galiausiai „Lifan“ kreipėsi į Kinijos ir Malaizijos bankus – abi minėtosios šalys su Iranu palaiko diplomatinius santykius.

„Jeigu amerikiečiai atsisakys dirbti su klientais iš Rusijos, būsiu laimingas, galėdamas pasiūlyti jiems dirbti su mumis“, - leidiniui pareiškė vieno iš Kinijos bankų atstovas, taip pat nepanoręs prisistatyti.

2013 metais Rusija su Kinijos vystymosi banku sutarė dėl stambių infrastruktūros projektų Tolimuosiuose Rytuose ir Sibiro pietuose finansavimo – jų vertė siekia mažiausiai 5 mlrd. dolerių (12,46 mlrd. Lt).

Po Krymo aneksijos bendradarbiavimo geografija taip pat gali pakisti: kaip skelbia „Kommersant“, transporto koridoriaus Kerčės sąsiauryje, kurio vertė siekia 1,2-3 mlrd. dolerių (2,99-7,47 mlrd. Lt), statyboms gali būti pasitelkta valstybinė statybų bendrovė iš Kinijos ir Kinijos investicinio fondo lėšos, tad dalis projekto bus finansuojama juaniais. Projekto šalių memorandumas gali būti pasirašytas jau antroje gegužės pusėje – kai Kinijoje lankysis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kinija investicijas Kryme planavo dar tada, kai pusiasalis nebuvo Rusijos dalis. 2013 metais buvo pasirašytas Kinijos ir Ukrainos susitarimas dėl giliavandenio uosto projekto. Be to, kinai planavo Kryme statyti naują oro uostą, laivų statyklą, naftos perdirbimo gamyklą, suskystintų dujų terminalą, mokymo centrų, paplūdimių ir poilsio zonų.

Dar iki referendumo Kryme žurnalas „Foreighn Policy“ skelbė, jog situacija Kryme padės Rusijai ir Kinijai dar labiau suartėti.

Aut. teisės: delfi.lt

(4)
(0)
(1)

Komentarai (4)