Pasaulis keičiasi: Japonija atsisako pacifistinės pozicijos ir sąjungininkams teiks karinę pagalbą  (1)

Japonijos vyriausybė antradienį paskelbė turinti teisę siųsti savo karius į kovos veiksmus, net jeigu šalis nėra tiesiogiai atakuojama, o šis žingsnis yra reikšmingiausia transformacija šalies karinėje politikoje nuo jos pacifistinės konstitucijos priėmimo.

Konservatyvių pažiūrų premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) vainikavo ištisus mėnesius trukusius politinius debatus, kai jo kabinetas oficialiai pritarė taisyklių, iki šiol draudusių ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, išskyrus labai griežtai apibrėžtus atvejus, naujai interpretacijai.

Nors tokiam žingsniui nepritaria didelė dalis visuomenės, o praeitą savaitgalį vienas vidutinio vyras protestuodamas prieš jį mėgino susideginti Tokijuje, Sh.Abe vyriausybė patvirtins teisę į „kolektyvinę savigyną“.

„Vyriausybė išnagrinėjo, ar esama trūkumų dabartinėje teisinėje sistemoje, turinčioje apsaugoti žmonių gyvybes ir turtą bei užtikrinti Japonijos saugumą ... ir parengs būtinus teisės aktus“, – vyriausiasis vyriausybės atstovas Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) sakė per eilinę spaudos konferenciją.

„Savaime suprantama, vyks parlamento debatai įstatymų leidžiamajame procese, per kuriuos galėsime pateikti žmonėms išsamų paaiškinimą“, – sakė Y.Suga.

Nors šis žingsnis įsigalios tik pritarus parlamentui, panašu, kad ta procedūra tebus formalumas, nes Sh.Abe Liberalų demokratų partija kontroliuoja abejuose parlamento rūmus.

Sh.Abe iš pradžių planavo pakeisti 9-ąjį straipsnį konstitucijoje, kurią Jungtinės Valstijos parengė Japonijai po Antrojo pasaulinio karo. Tame straipsnyje atsisakoma „grasinimo panaudoti jėgą arba ją panaudoti kaip tarptautinių ginčų sprendimo priemonę“.

Tačiau negalėdamas užsitikrinti triuškinamos daugumos abejuose parlamento rūmuose ir neturint vilčių sulaukti visuomenės palaikymo per privalomąjį referendumą, premjeras pakeitė taktiką – pasak oponentų, beatodairiškai pakeisdamas tos nuostatos prasmę.

Pagal naująją interpretaciją Japonijos pajėgos galėtų būti pasiųstos į pagalbą sąjungininkams, pirmiausiai Jungtinėms Valstijoms, jeigu juos atakuotų bendras priešas – netgi tuo atveju, kai Japonija nebūtų tiesioginis atakos taikinys.

Tokio žingsnio šalininkai sakė, kad šis pakeitimas yra būtinas dėl blogėjančios saugumo padėties Rytų Azijoje, kur vis labiau savo jėgomis pasitikinti Kiniją reiškia teritorines pretenzijas, o nenuspėjama Šiaurės Korėja kelia grėsmę stabilumui.

Šiam žingsniui taip pat pritaria Vašingtonas jau seniai raginantis Japoniją prisiimti didesnius įsipareigojimus pagal vienpusišką dvišalę gynybos sutartį.

Tačiau pastangos pakeisti Tokijo doktriną sukėlė pyktį namuose, kur pacifizmu pagrįsta konstitucija daugeliui japonų atrodo šventa ir neliečiama.

Mažiausiai pusė gyventojų nusistatę prieš agresyvesnę karinę šalies politiką, rodo praeitą savaitgalį laikraščių paskelbti apklausų rezultatai.

Šimtai, o kai kada tūkstančiai žmonių pastarosiomis savaitėmis išeidavo protestuoti prieš planuojamus pakeitimus.

Nors visuomenės pyktis buvo aiškiai juntamas, sekmadienį įvykusi drama, kai vienas protestuotojas apsipylė degiu skysčiu ir padegė save prie vienos judrios Tokijo traukinių stoties, buvo akivaizdžiausias įrodymas, kokios stiprios verda aistros.

Gerai aprūpintos Japonijos savigynos pajėgos, kurių įkūrimui antradienį sukanka 60 metų, iki šiol nėra nė karto iššovusios mūšyje, tačiau dalyvaudavo humanitarinėse misijose.

Aut. teisės: alfa.lt

(29)
(1)
(28)

Komentarai (1)