Sėdimasis darbas – didelis pavojus jūsų sveikatai  (0)

Prancūzų kardiologas, mitybos ekspertas, visame pasaulyje pripažintas prevencinės medicinos specialistas daktaras Fredericas Saldmannas nėra nenusiteikęs prieš savo kolegas medikus ar vaistininkus, nors kai kuriems jų vien knygos „Geriausias vaistas – Jūs pats!“ pavadinimas turėtų nepatikti.

F.Saldmannas nelinkęs ginčytis. Jo vieninteliai priešai – keletas plačiai paplitusių klaidingų įsitikinimų, o daugiausia – žalingi įpročiai. Jo ginklai – savistaba ir prevencija. Tikslas – sureguliuoti visas sveikatai įtaką darančias sritis – mitybą, svorį, alergijas, miegą, seksualumą, senėjimą ir t. t.

Pateikiame šios knygos ištrauką:

Virškinimo problemos ir vidurių užkietėjimas


Gastroenterologiniai sutrikimai (vidurių užkietėjimas, pūtimas, diafragmos išvarža, skrandžio refliuksas ir kt.) laikomi dažniausia priežastimi, dėl kurios į gydytoją kreipiamasi konsultacijos. Tačiau daugumos nemalonių virškinimo pojūčių nesunku išvengti pakeitus kūno laikyseną.

Kad jus įtikinčiau, siūlau apžiūrėti medžius. Medžiai, augantys labai tiesiai, savo viršūnėmis greičiau pasistiebs į dangų, o tie, kurie veši pernelyg palinkę, priešingai, negali tikėtis ilgo gyvenimo. Žmogus nuolat juda, tad kūnui sunku pasirinkti tinkamą padėtį.

Idealu visuomet būti savajame gravitacijos centre, kad ir kokią padėtį pasirinktumėte. Šis judesys svarbiausias gyvenime, nes, pasak Einsteino, „gyvenimas – kaip dviratis, turi judėti, kitaip prarasi pusiausvyrą“.

Nauja poza tualete


Paliesiu jautrią ir labai intymią temą. Kalbėsiu apie geriausias tuštinimosi padėtis. Tema gali kelti nuostabą, nes a priori yra vienintelė padėtis, kurią renkasi visi, tai yra – ramiai sėdėti ant klozeto, tačiau ši padėtis – ne pati geriausia.

Nemažai tyrėjų komandų Jungtinėse Valstijose, Izraelyje ir Japonijoje domėjosi šia tema ir visi moksliniai tyrimai priėjo prie tos pačios išvados: tuštinantis geriau tupėti nei sėdėti. Iš tiesų sėdimoji padėtis yra palyginti nauja, ji atsirado dėl modernių tualetų, bet ne dėl žmogaus fiziologijos.

Tyrimai atskleidė daugybę naujų detalių. Sėdint anorektalinis kampas yra daug uždaresnis nei tupint, dėl to išmatos susigrūda tiesiojoje žarnoje, o šalinant tenka labiau stumti, tad ne visada pavyksta jas visas pašalinti.

Kad šis teiginys būtų aiškesnis, įsivaizduokite pusiau sulenktą vandens pilną laistymo žarną: vanduo pro ją sunkiai prasiveržia. Būtent tai vyksta, kai padėtis sėdimoji. Kai atsitupiama, kampas išsitiesina, lenkimas dingsta ir vanduo lengvai pasišalina.

Medikai, atlikę šį eksperimentą su savanoriais, dar pažymėjo, kad jiems prireikė tris kartus mažiau laiko pašalinti išmatas atsitūpus nei sėdint. Visi dalyviai pritarė, kad tupint jiems beveik nereikėjo stumti ir kad visi išsituštino lengvai ir greitai. Ši detalė labai svarbi, nes asmenims, kenčiantiems nuo hemorojaus, leidžia sumažinti skausmus ir atsinaujinančius priepuolius fiziologiškai mažinant spaudimą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šią rekomendaciją sunku įgyvendinti praktiškai, nes vadinamieji turkiški tualetai beveik išnykę. Kai kas siūlo tūptis ant klozeto, tačiau tai gali būti pavojinga! Yra tarpinis sprendimas, kurio esmė – priešais klozetą pastatyti žemą taburetę, kad sėdėdami galėtumėte pakelti kojas. Arba dar lengvesnis būdas – pakišti delnus po šlaunimis, kilstelėti kojas ir išsitiesti – taip automatiškai atsilošite atgal. Pavyko! Ši padėtis leidžia iš dalies išvengti rektalinio lenkimo, atsiradusio dėl sėdimosios padėties.

Tyrimo dalyviai, pasirinkę šią naują padėtį, sutaupydavo apie valandą per savaitę. Be to, tai galimybė nevartoti laisvinamųjų.

Taisyklingos padėties tualete pasirinkimas, be laiko taupymo, turi ir kitų privalumų. Tai gali palengvinti žmonių, sergančių hemorojumi, kančias.

Hemorojus – išangės srities kraujagyslių išsiplėtimas, panašus į kojų venų išsiplėtimą. Jis gali būti labai skausmingas, lydimas uždegimų ir kraujavimo.

Tuštinimosi metu sumažinus stūmimo pastangas išvengiama spaudimo padidėjimo kraujagyslėse. Kitos srities mokslininkų komanda tyrė ryšį tarp vyrų erekcijos sutrikimų ir hemorojaus. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. vyrų. Buvo nustatyta, jog 90 proc. vyrų erekcijos sutrikimų iš tikrųjų susiję su hemorojumi, ir pažymėta, kad tie vyrai – jaunesni nei trisdešimties.

Priežastis, atrodo, susijusi su tuo, kad kai kurių netoli išangės esančių kraujagyslių išsiplėtimas dirgina šalia esančius erekcijoje dalyvaujančius nervus. Išmėginkite šią naują padėtį ir patys nuspręskite, ar ji paveiki.

Sėdimojo darbo pavojai


Kūno padėtis ilsintis turi didelę įtaką sveikatai. Tai įrodė australų tyrimas, atliktas su 900 pacientų, sergančių gaubtinės žarnos vėžiu; jie buvo palyginti su tūkstančiu sveikų asmenų.

Mokslininkai, kaupdami informaciją apie jų mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir profesinę veiklą, sukūrė duomenų bazę. Asmenys, daug dirbantys prie kompiuterio, buvo priskirti prie sėdimąjį darbą dirbančių asmenų, palyginti su tais, kuriems dirbant reikia nuolat judėti, pavyzdžiui, slaugytojai ar restorano padavėjai. Tyrėjai nustatė, kad asmenys, dirbantys sėdimąjį darbą bent dešimt metų, dukart labiau rizikuoja tapti gaubtinės žarnos vėžio aukomis.

Tarp vėžio atvejų dažniausias „arčiausiai kėdės“ esantis vėžinis susirgimas – tiesiosios žarnos, jo tikimybė išauga 1,5 karto. Įdomu, kad rizikos susirgti vėžiu padidėjimas nepriklauso nuo fizinio aktyvumo, praktikuojamo ne darbo valandomis.

Šis dalykas – esminis ir reiškia, kad sėdimoji padėtis aštuonias valandas per parą, nepriklausomai nuo kitos tą dieną atliekamos veiklos, yra rizikos veiksnys. Kasdienės sportinės veiklos nepakanka dienoms, praleistoms ant kėdės, kompensuoti. Ir tai ne pirmas tokio pobūdžio tyrimas. Dar anksčiau atlikti tyrimai leido įtarti, kad pernelyg ilgas sėdėjimas kelia pavojų susirgti gaubtinės žarnos vėžiu.

Mėgindami įžvelgti ryšį tarp storosios žarnos vėžio ir ilgalaikės sėdimosios padėties, australų mokslininkai išstudijavo šios padėties sukeliamus fiziologinius mechanizmus.

Paaiškėjo, kad sėdimas gyvenimo būdas yra glikemiją (cukraus kiekį kraujyje) ir cirkuliuojančių uždegimą sukeliančių molekulių kiekį didinantis veiksnys. Be kita ko, sėdėjimas – žinomas antsvorio didėjimo veiksnys, o šis ir pats – susirgimo vėžiu veiksnys.

Nutukimo padarinys – vis didesnis kasdien suvartojamas maisto kiekis.

Akivaizdu, kad valgant tris ar keturis kartus per dieną organizmui būtiną kiekį, suvartojama daugiau pesticidų ir cheminių medžiagų, esančių kai kuriuose maisto produktuose. Organizmui leistina šių žalingų produktų dozė yra nustatyta kiekiui, kurį apibūdinčiau kaip normalų.

Priešingai, per didelė dozė virsta nuodu. Žmogaus organizmas neįstengia padaryti nekenksmingo per didelio maisto kiekio.

Sėdėjimui – ne!


Žinome, kad sėdėjimas bent tris valandas per dieną daro didelę įtaką vidutinei gyvenimo trukmei, o tai verčia susimąstyti!

Patarčiau televizijos mėgėjams savo mėgstamas laidas žiūrėti minant kambarinį dviratį. Jeigu turite praleisti daug laiko sėdėdami, reguliariai darykite pertraukas, išeikite iš savo biuro ir kelias minutes pavaikštinėkite; jei esate namuose – pakabinkite skalbinius, išvalykite vonią, nuplaukite plyteles.

Žodžiu, fizinį aktyvumą nuolat kaitaliokite su nejudama padėtimi. Šie paprasti judesiai gerokai padidina sveiko gyvenimo trukmę.

Tyrimas, atkreipęs dėmesį į šią sąsają, buvo atliktas Jungtinėse Valstijose, kur televizorius dažnai žiūrimas pusiau gulomis ant sofos. Tyrėjai atkakliai tvirtino, kad sėdimoji padėtis, kai kojų ir šlaunų raumenys neaktyvūs, trikdo cukraus ir riebalų apykaitą kraujyje.

Natūralūs filtrai, tai yra inkstai ir kepenys, tokiu atveju būna užkimšti. Pakanka pamatyti antsvorio turinčių individų, tiriamų echografu, riebalais aptekusias kepenis. Lygiai kaip per riebios žąsų ir ančių kepenys jau nebeturi paklausos.

Gastroezofaginis refliuksas


Gastroezofaginis refliuksas (GER) būdingas daugeliui prancūzų. Refliuksas – tai rūgščių kilimas stemple, kartais iki pat gerklės, pavalgius, ypač kai padėtis – gulima. Fiziologiškai gastroezofaginis refliuksas atsiranda dėl prastos suvalgyto maisto apykaitos.

Jums valgant maistas leidžiasi išilgai virškinamojo trakto, paskui pasiekia kažką panašaus į „rinkliavos raumenį“ – įskrandį. Šis raumuo, skiriantis jūsų virškinamąjį traktą nuo skrandžio, atsiveria ir, praleidęs maistą, užsiveria. Gastroezofaginio refliukso atveju šis vidinis raukas yra nepakankamo tonuso, kad užsivertų sandariai, jis leidžia rūgščioms maisto dalelėms „vėl pakilti“ iš skrandžio.

Jeigu kenčiate nuo refliukso, privalote kreiptis į gydytoją, nes šį sutrikimą galima išgydyti vaistais. Tačiau keletas higienos ir dietetikos veiksmų leis užkirsti kelią refliuksui ir jį nuslopinti:

  • Negulkite į lovą ką tik pavalgę, pakelkite viršutinę savo kūno dalį – pasikiškite antrą pagalvę.
  • Valgykite mažais kiekiais.
  • Stebėkite savo svorį.
  • Išguikite tabaką ir alkoholį.
  • Venkite prieskonių, svogūnų, riebalų...

Diafragmos išvarža


Trečdalis prancūzų kenčia nuo diafragmos išvaržos. Diafragmos išvarža – nedidelės skrandžio dalies įsiveržimas pro diafragmą, sukeliantis rūgščius refliuksus ir dažnus raugėjimus. Esama paprastų praktiškų priemonių, veiksmingai padedančių sumažinti arba visiškai pašalinti simptomus nesigriebiant įprastų vaistų, kurie, be galimo šalutinio poveikio, turi dar vieną neigiamą savybę – juos būtina gerti ilgus metus.

Niekada negerkite ir nevalgykite labai karštų gėrimų ir valgių. Tai sukelia ne tik refliuksą, bet ir kitų problemų. Geriant karštus skysčius, didėja stemplės vėžio pavojus.

Kinijoje atliktas tyrimas aiškiai parodė, kad geriant labai karštą arbatą dažniau susergama kuria nors šio vėžio atmaina.

Šias vėžio rūšis sukelia ir kiti dalykai, pavyzdžiui, tabakas arba alkoholis, tačiau įrodyta, kad per aukštos temperatūros gėrimai ir patiekalai taip pat priskiriami prie realių pavojų. Toks sveikas gėrimas kaip žalioji arbata gali tapti kenksmingas sveikatai, jeigu jis geriamas ką tik užviręs. Čia ir yra esminis mitybos ir produktų saugumo momentas. Viskas priklauso nuo temperatūros ir paruošimo būdo.

Dėl karštų gėrimų esama nedidelio prieštaravimo. Daugelis keliautojų pastebėjo, kad klajokliai, norėdami atsigaivinti, gurkšnoja karštą arbatą. Iš tiesų temperatūrai kylant mes prakaituojame, kad išgaruotų vanduo ir kūnas atvėstų. Gerdami šaltą gėrimą, skatiname savo organizmą gaminti energiją ir jį sušildyti. Vieną akimirką šaltas gėrimas sukelia gaivumo pojūtį, bet tuoj pat vėl užplūsta karštis.

Priešingai, pošiltė arbata suteikia ilgalaikį vėsos pojūtį.

Kalbant apie diafragmos išvaržą, per karštas gėrimas priverčia nuryti pernelyg daug oro, kad atvėstų skystis. Nurytas oras ima spausti skrandį – susidaro palankios sąlygos rūgštiems refliuksams ir raugėjimui.

Dar keletas patarimų, padėsiančių nepriryti oro: nevalgykite eidami, nevalgykite diskutuodami, nekramtykite gumos, venkite gerti per šiaudelį arba tiesiai iš butelio. Žinoma, valgykite kuo lėčiau, be to, sučiaupta burna.

Vidurių pūtimas


Kas gali būti nemaloniau nei tie momentai, kai po valgio ar dienos pabaigoje jaučiate trigubai išsipūtusį pilvą, kai jį skauda ir jums atrodo, lyg tuoj pagimdysite dramblį! Kiekvienam iš mūsų yra pasitaikę dienų, kai pučia pilvą, bet po kelių valandų paprastai praeina.

Medicininiu žargonu tai vadinama funkcine kolopatija. Gaubtinė žarna, kurios funkcija – transportuoti maisto likučius iki „išėjimo“, išsipučia nuo oro, tampa vangi ir lėtai funkcionuoja, dažniausiai sukeldama vidurių užkietėjimą. Tačiau dauguma gydytojų jums pasakys, kad tai ne „tikra“ liga ir, norint išvengti šio sutrikimo, pakanka pakeisti keletą mitybos taisyklių: tereikia pasirinkti dietą, kurioje gausu skaidulų, ir gerti daug vandens.

Organizmas skaidulų nepasisavina, taigi jos pereina visą virškinamąjį traktą ir pagerina virškinimą, su savimi nusinešdamos maisto likučius. Kad skaidulos būtų veiksmingos, reikia, kad jos išsipūstų, tad labai svarbu išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro vandens, be kita ko, ir valgio metu. Taip pat svarbu valgyti lėtai ir ramioje aplinkoje. Patys žinote, kad jūsų virškinimas nekoks po gyvų, triukšmingų ir per greitai suvalgytų pietų.

Skaidulos


Skaidulų esama daugybėje maisto produktų:

grūdiniuose produktuose (duona, ryžiai, kviečiai, manai...);
ankštiniuose produktuose (rausvosios pupelės, lęšiai, sėjamieji avinžirniai...);
daržovėse (ankštinės pupelės, špinatai, šparagai, salierai, krapai, artišokai...);
visuose vaisiuose.

Maisto papildai (anglis, molis...) ir probiotikai irgi veiksmingi laikantis skaidulinės dietos.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(19)
(5)
(14)

Komentarai (0)