Pasaulinis vagysčių barometras: pirmauja Suomija, Ispanija ir Rusija  (0)

Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, vagystės iš parduotuvių 2013-2014 metais Europos prekybininkams kainavo beveik 36 mlrd. eurų. Šis tyrimas atliekamas pasauliniu mastu ir pristatomas jau tryliktąjį kartą.

Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė Suomija – nuostoliai čia siekė 1.39% bendros apyvartos. Antroje vietoje su 1.36% Ispanija, trečioje – Rusija (1.35%). Mažiausi prekybos nuostoliai tiriamu laikotarpiu buvo Norvegijoje (0.83%), Jungtinėje Karalystėje (0.97%) bei Turkijoje (0.99%). 2013-2014 metais Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1.13% bendros apyvartos ir šiek tiek sumažėjo lyginant su ankstesniais metais, kai buvo fiksuojamas vagysčių sukeliamų nuostolių augimas.

Dėl per pastaruosius kelerius metus susilpnėjusios ekonomikos prekybininkai daugiau dėmesio telkė ties nuostolių prevencijos priemonėmis, siekdami didinti pajamas ir pelną. Sumažėjusius vidutinius nuostolių rodiklius galime sieti su tuo, jog didžioji dalis Europos valstybių didino išlaidas, skiriamas nuostolių prevencijai.

„Nepriklausomas vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimas atskleidė, kad Europos prekybininkų nuoseklūs veiksmai didinant investicijas į nuostolių prevencijos priemones ir kompleksinis požiūris identifikuojant silpniausius konkretaus tinklo veikos taškus vagysčių atžvilgiu ir tada sistemingai imantis į sprendimą nukreiptų veiksmų pagaliau ima atnešti norimų rezultatų“, – pažymėjo „New Vision Baltija“ pardavimų skyriaus vadovas Julius Stulpinas.

Pagrindiniu nuostolių šaltiniu išlieka nesąžiningi pirkėjai – jų vagystės siekia 38.6% ir sudaro beveik 14 mlrd. eurų sumą, darbuotojų sukčiavimai sudaro 21.9%, tiekėjų – 14.7%, o praradimai, priskiriami administracinėms klaidoms – 24.8%. Vidutinė vieno nusikaltimo mažmeninėje prekyboje vertė siekia 88 eurus.

Daugiausiai nuostolių prevencijos priemonėms išleidžia Rusija ir Jungtinė Karalystė, atitinkamai 5.74 mlrd. ir 4.75 mlrd. eurų. Tuo tarpu Turkija mažiausiai – 0.18 mlrd. eurų. Elektroninių prekių apsauga išlieka pačiu populiariausiu apsaugos metodu – į tai investuoja net 49% tiek Europos, tiek viso pasaulio prekybininkų. Nors vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas ir pritaikymas augo, prekybininkai dar nuogąstauja dėl šio metodo, kadangi šis suteikia informaciją jau po to, kai nusikaltimas įvykdomas.

Svarbi kryptis, jog prekybininkai vis daugiau telkia dėmesio rodiklių rinkimui apie nuostolius savo parduotuvėse, kad galėtų analizuoti tendencijas, išsiaiškinti, kur pagrindiniai praradimų šaltiniai ir kaip juos spręsti. Identifikavus jautriausias vietas, galima planuoti sprendimų pritaikymą, orientuotą būtent į šių grandžių sprendimą. Tai ženklus pokytis lyginant su kelių metų senumo tendencija, kai nuostolių prevencijos sprendimai buvo diegiami visoje parduotuvėje, visiškai neatsižvelgiant į konkrečius produktus ir aktualų poreikį. Visa tai lėmė aukštesnes išlaidas ir žemą atsiperkamumą. Šiandieną dirbama su į specifinius poreikius orientuotais sprendimais.

Labiausiai vagiamų Europoje prekių sąraše išlieka lengvai paslepiamos ir likvidžios prekės: drabužių aksesuarai, elektroniniai įrankiai, mobiliųjų aksesuarai, alkoholiniai gėrimai bei kosmetika.

Pasauliniame tyrime apklausti prekybos tinklai iš 24 šalių. Tyrimą atliko „The Smart Cube“ ir mažmeninės prekybos nuostolių prevencijos analitikas Ernie Deyle.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(4)
(2)
(2)

Komentarai (0)