Ekspertas paaiškino, kodėl Europos žvalgyba tokia silpna: pakeisti situaciją bus labai sunku  ()

Europos Sąjunga nėra vienalytė, todėl neturime bendros žvalgybos ar saugumo tarnybų sistemos – yra skirtingų žvalgybos agentūrų tinklas, o bendradarbiavimas tarp šių tarnybų gerai neveikia, LRT RADIJUI sako nacionalinio saugumo ekspertas Bernhardas Blumenau iš Šv. Andriaus universiteto.


„Dabar nuspręsta Hagoje sukurti ekspertų grupę kovai su terorizmu, kuri dirbtų prie Europolo. [...] Atsiranda šalių, kurios abejoja tokiu bendradarbiavimu, nes jis reiškia, kad taip būtų atskleisti atskirų tarnybų slapti šaltiniai. Yra dalykų, kurie būna visiškai slapti, tad, esant reikalavimui sumažinti slaptumo ribas, tai sukurtų naujų problemų“, – kalba B. Blumenau.

– Atakos Briuselyje įžiebė naujų diskusijų apie Europos saugumo tarnybas ir žvalgybą, buvo išsakyta kritikos, kad, palyginti su JAV ir Izraelio žvalgyba, Europos šalių žvalgyba labai silpna. Ar su tuo sutiktumėte?

– Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad, priešingai nei JAV ar Izraelis, ES nėra vienalytė, ji nėra valstybė. Todėl neturime bendros Europos žvalgybos, jas turi kiekviena skirtinga šalis. Jei pažvelgtume į Prancūzijos ir Belgijos bandymus dalytis informacija, pamatytume, kad net ir bendradarbiavimas tarp dviejų šalių yra gana sudėtingas. Kitas pavyzdys galėtų būti Vokietija, kur federalinėse žemėse veikia skirtingos institucijos ir saugumo agentūros. Taigi taip, didžiausia problema ta, kad šiandien ES neturi bendros žvalgybos ar saugumo tarnybų sistemos, turime skirtingų žvalgybos agentūrų tinklą, o bendradarbiavimas tarp šių tarnybų gerai neveikia.

Dabar nuspręsta Hagoje sukurti ekspertų grupę kovai su terorizmu, kuri dirbtų prie Europolo. Jos pagrindinis tikslas būtų atrinkti ir sujungti skirtingų šalių saugumo tarnybų informaciją. Atsiranda šalių, kurios abejoja tokiu bendradarbiavimu, nes tai reiškia, kad taip būtų atskleisti atskirų tarnybų slapti šaltiniai. Yra dalykų, kurie būna visiškai slapti, tad, esant reikalavimui sumažinti slaptumo ribas, tai sukurtų naujų problemų. Taigi sutinku, kad Europos žvalgyba nėra tokia gera, kaip JAV ar Izraelio, tačiau pagrindinė priežastis ta, kad ES nefunkcionuoja kaip valstybė, kaip tai daro JAV ar Izraelis.

– Bet šios atakos Briuselyje, galbūt galėtume sakyti, pirmą kartą buvo nukreiptos į Europos institucijas. Taigi kas turėtų atsakyti į šį išpuolį – Belgija ar visa ES?

– Manau, kad vis dar negalime būti tikri, kad ši ataka buvo tikrai nukreipta prieš ES vien dėlto, jog ji įvykdyta šalia metro stotelės, esančios netoli ES institucijų. Nors tokių nuomonių ir yra. Atsakant į klausimą, kas turėtų reaguoti, žinoma, pirmoji, kuri turi reaguoti, yra Belgija, jos saugumo tarnybos, kurios privalo užtikrinti, kad ES struktūros, esančios Briuselyje, būtų saugios ir apsaugotos.

ES čia daug ko negali padaryti dėl bendro saugumo struktūrų tarnybų nebuvimo. Saugumas, žvalgyba, kariniai dalykai – tai individualių šalių narių klausimai, kurių nekontroliuoja ES. Manau, kad Bendrija turėtų suaktyvinti savo veiksmus drauge ir turėti daugiau galių. Vis dėlto nemanau, kad greitu metu galėtų atsirasti ES žvalgybos agentūra, nes Bendrija neturi net ir savo kariuomenės, o šis klausimas taip pat vis iškyla, manau, jį įgyvendinti būtų paprasčiau nei sukurti žvalgybą.

– Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“, tad galime sakyti, kad priešas yra aiškus. Šalių lyderiai dažnai sako, kad tai, kas šiuo metu vyksta, yra karas su terorizmu, tad ar yra galimybė, kad į tai gali reaguoti NATO? Jau kurį laiką daugelis ekspertų sako, kad puolimas oru neveiksmingas, tad kas galėtų būti tos jėgos, kurios ryžtųsi kovoti prieš „Islamo valstybę“?

– Šiai problemai nėra vieno sprendimo. Iš esmės jau kovojame su „Islamo valstybe“, nes tarptautinė koalicija vykdo bombardavimus. Sutinku, kad greičiausiai vienintelis kelias, kuriuo galima nugalėti „Islamo valstybę“, yra puolimas sausuma. Ir aš nekalbu apie kelis dalinius – kalbu apie rimtą karinį puolimą. Tačiau politiškai toks puolimas šiuo metu neįmanomas. NATO puolimas sausuma galėtų sukeltų milžinišką įtampą santykiuose su Rusija, o aukų baimė ir ankstesnė patirtis Afganistane ar Irake stabdo šalis imtis veiksmų dar labiau nuniokotoje Sirijoje. Taigi kol kas puolimo sausuma perspektyva neegzistuoja.

Šiuo atveju vėl bus bandoma „Islamo valstybei“ užkirsti kelią atakoms Europoje. Bus skatinamas didesnis saugumo tarnybų bendradarbiavimas, sienų apsaugos sutvirtinimas. Karinė kova prieš grupuotę kol kas yra daugiau simbolinė. Džihadistams parodoma, kad į jų išpuolius mes atsakome smūgiais iš oro. Girdime pranešimų, kad grupuotė palaipsniui praranda svarbių objektų, tokių kaip Palmyra, kontrolę, tad jiems siunčiame žinutę, kad jie gali būti sunaikinti. Bet ši kova oru daugiau simboliška, o kova su terorizmu ir pats terorizmas remiasi į simbolius ir psichologiją.

– Belgija nedidelė šalis, tačiau iš jos į Siriją išvyksta nemažai džihadistų, o išpuolių Briuselyje įtariamieji taip pat Belgijos piliečiai. Kodėl Belgija? Kodėl džihadistai radikalizuojami būtent čia?

– Belgijos pavyzdys unikalus daugeliu atveju. Belgijoje gyvena nemažai žmonių, kurių tėvai atvyko iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių. Briuselio rajonas Molenbekas, kuriame gyvena daugybė musulmonų, gerai žinomas kaip vieta, kurioje dažniausiai ir būna radikalizuojami jaunuoliai. Taigi potencialas iš ten kilti atakoms ir rastis vis daugiau džihadistų yra didžiulis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ten gyvenantys žmonės yra menkai integruoti į bendrą Briuselio bendruomenę. Deja, bet per ilgą laiką Briuselis leido susikurti rajonams, kuriose egzistuoja atskirtis, kur trūksta darbo, pinigų ir integracijos, tad žmonės nesijaučia visaverčiais piliečiais.

(12)
(0)
(12)

Komentarai ()