Kaip mokesčių rojus pradėjo smirdėti pragaro siera: pėdsakai veda ir į Lietuvą  ()

„Vakaruose tai būtų priežastis atsistatydinti politikams. Tačiau čia tai nieko nereiškia. Visuomenei jau beveik užkoduota genuose, kad politikai gali vogti iš mūsų kišenių“, – tv irtino politinė aktyvistė Alena Popova.

Šokolado Karaliui nesaldu

Kremliaus išsakyti kaltinimai, jog „Panamos dokumentai“ tėra dar vienas sąmokslas prieš Rusiją, atrodo neįtikėtinai ypač todėl, kad sąraše yra atsidūręs ir prezidento V.Putino oponentas Ukrainos vadovas P.Porošenka.

Ukrainos lyderis, atrodo, daug melavo savo rinkėjams. Siekdamas prezidento posto jis pažadėjo, jog sėkmės atveju parduos savo saldainių fabriką „Roshen“, kad galėtų visą dėmesį skirti šalies valdymui. Tačiau dabar paaiškėjo, kad Šokolado Karaliumi vadintas Ukrainos prezidentas savo verslu rūpinosi labiau nei savo šalimi.

P.Porošenka net du kartus pažeidė įstatymus, pateikė klaidinamą informaciją ir nusuko mokesčius Ukrainos karo metu, kai pinigai šaliai buvo gyvybiškai reikalingi.

Ukrainos lyderis tai padarė įsteigęs lengvatinių mokesčių kompaniją, kad galėtų perkelti savo verslą į Didžiosios Britanijos Mergelių Salas.

Prezidento atstovai teisinasi, jog „Roshen“ buvo perkelta, kad taptų patrauklesnė potencialiems pirkėjams. Bet tai taip pat reiškia, kad P.Porošenka galėjo sutaupyti milijonus JAV dolerių nemokėdamas mokesčių Ukrainoje.

Kirčiai Islandijos premjerui

Ekspertai vakar kalbėjo, kad „Panamos dokumentų“ skandalas tėra įrodymas to, ką daug kas seniai įtarė. Esą niekam nekelia nuostabos, jog V.Putino bičiuliai slapstė savo turtus užsienyje.

Bet to paties negalima pasakyti apie Islandijos premjerą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną, kurio karjera dabar kybo ant plauko. Paaiškėjo, kad jis per finansų krizę nedeklaravo turto, perkelto į lengvatinių mokesčių įmonę.

S.D.Gunnlaugssonui ir jo žmonai Annai Sigurlaug Palsdottir priklausė įmonė „Wintris“, įkurta 2007 metais Tortolos saloje, kuri žinoma kaip mokesčių rojus. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenusiai porai buvo patarta įkurti įmonę, kad galėtų saugoti nemažą sumą pinigų, kuriuos A.S.Palsdottir gavo pardavusi savo šeimos įmonei priklaususias akcijas.

S.D.Gunnlaugssonui daugiau negu dvejus metus priklausė 50 proc. fiktyvios kompanijos „Wintris“ akcijų, o tada jis savo dalį pervedė žmonai, kuriai priklausė kita įmonės pusė, įkainota vienu doleriu. Tada, kai S.D.Gunnlaugsonnui vis dar priklausė dalis „Wintris“ akcijų, jis grįžo į Islandiją ir buvo išrinktas į parlamentą, o po ketverių metų jau buvo paskirtas į Islandijos premjero postą.

S.D.Gunnlaugssonas niekada nedeklaravo įmonės „Wintris“ akcijų Islandijos parlamento finansų registre. Islandijos parlamentas jau šią savaitę pareikalaus naujų visuotinių rinkimų siekiant išsiaiškinti visuomenės pasitikėjimą premjeru S.D.Gunnlaugssonu.

„Mes negalime to leisti, nes kitaip Islandija atrodys kaip kokia bananų respublika“, – aiškino buvęs finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas.

Įrašytos sportininkų pavardės

„Panamos dokumentuose“ buvo užfiksuotos ne tik garsių pasaulio politikų, bet ir žymiausių planetos sportininkų pavardės.

Nutekintuose dokumentuose įrašytos futbolininkų iš Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus, Serbijos, Nyderlandų, Turkijos ir Švedijos pavardės. Tarp jų ir Argentinos rinktinės ir klubo „Barcelona“ žvaigždė L.Messi.

Į „Panamos dokumentuose“ pateiktą asmenų sąrašą patekęs futbolininkas buvo sukūręs mokesčiams nuslėpti skirtą tinklą: futbolininkas kartu su tėvu Panamoje buvo įkūrę fiktyvią įmonę „Mega Star Enterprises“, per kurią, įtariama, slėpė mokesčius.

Ši informacija apie futbolininką pasklido praėjus vos dienai po to, kai L.Messi ir jo tėvas sulaukė Ispanijos mokesčių inspekcijos kaltinimų dėl nesumokėtų 4 milijonų eurų mokesčių.

Dokumentai pateikė naujų duomenų ir apie Europos futbolo federacijos vadovą Michelį Platini, kuris, kaip įtariama, irgi naudojosi „Mossack Fonseca“ paslaugomis – bendrovė administravo jo lengvatinių mokesčių įmonę.

Teisinis pagrindas

Šiaip turėti lengvatinių mokesčių kompaniją nėra nelegalu. Verslo teisės žinovas, kontoros „Bukauskas ir partneriai/PwC Legal“ advokatas Herkus Gabartas „Lietuvos rytui“ pabrėžė, kad įstatymai nedraudžia kurti antrinių įmonių kitose šalyse, atskiriant jų sąskaitas ir taip palengvinant mokesčių naštą.

„Mokesčių lengvatų zonomis savo verslo plėtrai naudojasi tokios didelės kompanijos kaip „Google“ ar „Amazon“. Svarbu, kad tokia schema nebūtų naudojama išvengti mokesčių apskritai.

Žinoma, tokios zonos lengvai tampa pilkosiomis zonomis, kur riba tarp legalumo ir sukčiavimo tampa slidi, – sakė verslo teisės žinovas H.Gabartas. – Įsteigti ar įsigyti tokią įmonę savaime nėra neteisėta veikla. Bet neretai tokios įmonės dėl įstatymų spragų arba netobulumo gali būti naudojamos kaip landa mokesčiams slėpti, pinigams plauti.“

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas Mindaugas Lukas, aiškindamas apie ribas tarp legalios ir nusikalstamos lengvatinių mokesčių įmonės, teigė: „Tarkime, Lietuvos įmonė gali įkurti antrinę įmonę kitoje šalyje, kur taikomos mokesčių lengvatos. Bet jeigu veikiama legaliai, privalu deklaruoti tos įmonės pajamas kaip savo Lietuvoje.

Ar peilis skirtas žudyti, ar pjaustyti duoną? Tas pat ir lengvatinės mokesčių jurisdikcijos. Tai – tik įrankis, pats savaime nei blogas, nei geras.“ Tuo metu šio skandalo centre atsidūrusi teisinių paslaugų bendrovė „Mossack Fonseca“ piktinosi, kad „Panamos dokumentų“ paviešinimas yra išpuolis prieš Panamą.

„Tai – nusikaltimas, – sakė Ramonas Fonseca, vienas Panamos advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ įkūrėjų. – Privatumas – pamatinė žmogaus teisė, kuri šių laikų pasaulyje vis labiau žlugdoma. Kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą, ar jis būtų karalius, ar elgeta.“

Įmonę įkūrusio R.Fonsecos nuomone, slaptos medžiagos nutekinimas taip pat yra „išpuolis prieš Panamą“, nes kai kurioms šalims esą nepatinka, kad valstybė yra tokia konkurencinga pritraukdama bendroves.

Pėdsakai veda ir į Lietuvą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus teigimu, „Panamos dokumentuose“ pateikta informacija gali būti susijusi su pinigų plovimu pasinaudojant Lietuvos bankuose atidarytomis sąskaitomis, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to kol kas nėra pradėtas.

„Kol kas pasirodanti informacija Lietuvą liečia labai mažai – kiek turime duomenų, kalbama apie 33 lengvatinių mokesčių bendrovių sąskaitas Lietuvos bankuose, kurių dauguma buvo jau bankrutavusiame Ūkio banke bei banke „Snoras“. Informacijos, kad tarp tų lengvatinių mokesčių kompanijų valdytojų būtų lietuvių, tikrai neturime, daugiausia tai buvo Rusijos piliečiai“, – sakė K.Jucevičius.

Anot jo, šiuo metu informacija vertinama ir analizuojama siekiant nustatyti, ar per šias sąskaitas vykdytos finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu.

„Oficialaus tyrimo dėl pinigų plovimo kol kas nesame pradėję. Duomenys analizuojami, tai buvo atliekama ir anksčiau, ypač kai buvo pradėtas tyrimas dėl Ūkio banko – jau tuomet buvo analizuojami pinigų srautai“, – tvirtino K.Jucevičius.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Jorūnė Kazlauskaitė

1 | 2

(21)
(4)
(17)

Komentarai ()