Tik pradžia. Keturios pagrindinės panamageito pasekmės  (2)

Ataskaita apie Panamos kompanijos Mossack Fonseca klientus, kurią balandžio 3 dieną paskelbė Tarptautinis žurnalistinių tyrimų konsorciumas (ICIJ), – stambiausio naujųjų klaikų istorijoje informacijos nutekinimo rezultatas: anoniminis informatorius perdavė žurnalistams 11,5 mln dokumentų, susijusių su 140 garsių žmonių, tarp kurių ir aukšto rango politikais ir jų aplinka. Įvairiose šalyse į ICIJ publikaciją sureaguota skirtingai: Islandijoje piliečiai išėjo į mitingus prieš dabartinį premjerą [kuris jau pareiškė atsistatydinsiantis], KLR valdžia blokuoja informaciją, vadindama ją „Vakarų medijų ataka prieš Kiniją“, Rusijoje neblokuoja, bet retorika panaši: nutekinimai – spekuliacijos, kilusios dėl „putinofobijos“.

Pirmoji publikacijų banga spaudoje atslūgs, kaip visados, tačiau finansinių duomenų nutekėjimas nepraeis be pasekmių. Jau dabar žurnalistai ir ekspertai svarsto, kaip Panamos dokumentai (PD) pakeis aplinkinį pasaulį. Štai kelios prognozės.

Nauja informacijos nutekėjimo era

Dabar slaptus duomenis išnešti ir perduoti bet kuriam žmogui kitame pasaulio gale paprasčiau, nei bet kada, pažymi Andy'is Greenbergas iš Wired: milijonų dokumentų lapų nereikia spausdinti – tereikia perkelti iš vieno aplanko atmintuke į kitą, o tokie instrumentai kaip Tor tinklas užtikrina šaltinio anonimiškumą.

Kibernetinio saugumo ekspertų nuomone, dabar duomenys taps lengvu hakerių ir neabejingų naudotojų taikiniu. Ko gero, galima laukti naujos informacijos, pavogtos iš kompanijų ir bankų serverių. Ir tai susiję ne tik su pasaulinio lygio politikais, bet ir su eiliniais žmonėmis. Pavyzdžiui, kitą dieną po PD publikacijos, turkų hakeriai tinkle paviešino asmeninius 49,6 mln Turkijos piliečių duomenis. Pasak jų, tokiu veiksmu jie pademonstravo šalies techninės infrastruktūros silpnumą, kilusį dėl prezidento Taipo Erdogano valdymo.

Ilga publikacijų uodega

Šią savaitę žurnalistų paskelbta informacija patraukė šimtų milijonų žmonių dėmesį, didžia dalimi garsių politikų ir įžymybių vardais, pasirodžiusiais Mossack Fonseca dokumentuose. Be to – kaip tai nutiko Putino atveju – žiniasklaidos publikacijose dažnai nebuvo tiesioginių nuorodų į jų padarytus nusikaltimus. Tas pats Putinas straipsnių antraštėse atsidūrė dėl seno savo pažįstamo – violončelininko Sergejaus Roldugino: tai su juo susijusios kompanijos gaudavo lengvatinius kreditus ir vykdydavo abejotinus mokėjimus. (Beje, bet kurioje valstybėje, atskaitingoje savo piliečiams, tokios publikacijos vienareikšmiškai taptų tyrimo priežastimi.)

Daugelis pirmųjų publikacijų pamažu pasimirš, tačiau artimiausius mėnesius, o gal ir metus regėsime „ilgas uodegas“ : kiekvieną kartą, kai svarbiausių leidinių žurnalistai ims tirti kurio nors politiko ar verslininko veiklą, jie žvelgs į Panamos dokumentus, ir, tikėtina, ras ten vis naujų ir naujų istorijų. Niekam nežinoma kompanija, į kurią dabar niekas neatkreipė dėmesio, gali pasirodyti susijusi su kitu tyrimu ir esanti slapta ministro ar nesąžiningo visuomenės veikėjo piniginė. Priminsime: pagrobtuose iš Mossack Fonseca dokumentuose minimos 214 000 ofšorinių firmų. Kai kurios iš jų naudojo turtingi žmonės, gyvenantys keliose šalyse, pinigų valdymo supaprastinimui. Arba garsenybės – siekiant, tarkime, išsaugoti anonimiškumą, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tačiau tarp jų yra ir firmų tų asmenų, kurie pervesdavo savo aktyvus į ofšorus prieš skyrybas – kad nereikėtų dalintis nuosavybe su antrąja puse, arba tų, kurie legalizuodavo pinigus, gautus kaip kyšius.

Absoliutaus ofšoro pabaiga

Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija nelabai seniai pavadino Panamą „paskutiniuoju absoliučiu mokesčių rojumi“. Gali būti, kad ji tokiu liks nebeilgai. Tarp kitų ofšorinių valstybių Panama nenoriausiai keičia įstatymus, susijusius su pinigų plovimo prevencija ir ofšoro klientų anonimiškumo užtikrinimu. Mossack Fonseca veiklos atskaitos sukeltas rezonansas gal priversti, Centrinės Amerikos šalies valstybės vyriausybę pakeisti tai, kas darė ją mokesčių mokėjimo vengimo rojumi.

Pasaulinio masto antikorupcinis judėjimas

Kaip prognozuoja Economist, žurnalistinio tyrimo informacija bus svarbi tema globaliame antikorupciniame susitikime įvyksiančiame šią gegužę Londone. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas labai rimtai nusiteikęs prie korupciją, jo vyriausybė vykdo reformas, kurios leis padaryti karalystę pirmąja stambia ekonomika, turinčia viešą šalies kompanijų galutinių naudos gavėju registrą, – tai turėtų įvykti birželį.

Kai kurios šalys – Australija, Švedija, Prancūzija – jau pradėjo nuosavus tyrimus panamageito motyvais. Duomenų, atskleidžiančių ofšorinių tinklų globalųjį mastą, paskelbimas privers valstybių lyderius svarstyti problemą ir ieškoti sprendimo būdų.

 
Ira Solomonova

World Press rubrikos redaktorė

Kaip pažymi Independent, pati savaime Panamos archyvų istorija paskatins paklusnumą įstatymams. Dėl vykstančių duomenų nutekėjimų didelio turto savininkai supras, kad pajamų slėpimas „“ mokesčių rojuose“ susijęs su augančia rizika ir garsaus skandalo ir bausmės tikimybe.

Ира Соломонова
slon.ru

Aut. teisės: Input.lt
Input.lt

(12)
(2)
(10)

Komentarai (2)

Visi šio ciklo įrašai