Žymiausia pasaulio pelkė moksline prasme? Žinoma, Lietuvoje ()
Einant pažintiniu Aukštumalos taku, kuris veda per pelkę, atrodo, lyg žygiuotum per poroloną. Vėliau prasideda išklotas medinis takas. Ir nors šiame take dar stinga informacinių stendų, kuriuose būtų paaiškinimai turistams, susidomėjusiųjų pelkių pasauliu nemažai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aukštumalos aukštapelkė, kurią rasite važiuodami tarp Šilutės ir Kintų, pro Rūgalių kaimą, yra pirmoji moksliškai detaliai ištyrinėta pelkė. Tad į ją sukrypusios gamtininkų akys. Ar bent jau tų, kurie šiaip mėgsta leisti laiką gamtoje.
„Jūs atvažiavote iš Vilniaus? O mes viso labo iš Šilutės. Draugai pasakojo, kaip čia įdomu“, – įspūdžiais dalijosi pagyvenusių šilutiškių pora. Pavymui jiems čiauškėjo ir vaikai, su tėvais čia atvykę iš Klaipėdos.
Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1740 metrų, jis įkurtas Aukštumalės telmologiniame draustinyje. Kaip skelbiama Nemuno deltos regioninio parko tinklalapyje, draustinis įsteigtas norint renatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija.
Šiame take lankytojai susipažins su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais bei gyvūnais. Taką, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda, sudaro vienpusis 11 stotelių maršrutas su informacija. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, kai buvo nutiestas kelias skersai pelkės, tam kad sujungtų keletą jau neegzistuojančių pelkininkų kaimų.
Juose tuo metu gyveno beveik 2000 gyventojų – pelkininkų, kurių dalis, kaip ir Bismarko kolonijos pionieriai, augino bulves bei kitas daržoves ir jas eksploatavo į Rytprūsius, o kiti dirbo durpyne. Ką galima išvysti pelkėje? 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių faunos rūšis. Taip pat 88 rūšių paukščių, iš kurių 17 įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, 36 rūšis žinduolių.
Nemuno deltos regioniame tinklalapyje skelbiama, kad Aukštumalos aukštapelkė, kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domino įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją „Vegetation und Entstehung des Hochmoors von Augstumal“, kuri 2002 m. buvo išversta į anglų kalbą ir pakartotinai išleista pavadinimu „C.A. Weber and the Raised Bog of Augstumal“ (K.A. Vėberis ir Aukštumalos aukštapelkė).
Todėl Aukštumalos pelkę drąsiai galima vadinti pelkėtyros mokslo lopšiu.Be to, įspėjama, kad pelkėje gyvena paprastosios angys – gyvatės. Jų įkandimas turėtų neigiamų pasekmių sveikatai.
