„Visiška beprotybė“: investuotojai neparduoda akcijų netgi kilus branduolinei grėsmei  (2)

Vieni ekspertai sako, kad taip būna prieš didelę griūtį. Kiti – kad rinkoje viskas kaip niekad puiku


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Manheteno centre stambius užsakymus atliekančių Credit Suisse Group brokerių telefonai labai tylūs. Atrodo, kad klientų – o tai daugiausiai apribotos rizikos fondai – nebejaudina, pasibaisėtini Donaldo Trumpo tvitai ar vertybinių popierių rinkos būklė; jie neskambina teiraudamiesi, ką daryti, įvykus teroristiniam aktui. Kai Šiaurės Korėja rugpjūtį paleido balistines raketas, nepastebėta jokios panikos. „Dvi raketos pralėkė virš Japonijos – ir nieko, – sako Markas Connorsas, Credit Suisse užsiimantis rizikų vertinimu. – Jokių skambučių. Visiška beprotybė“.

Gal ir beprotybė, tačiau ji tapo Wallstreeto norma. Branduolinio karo grėsmė, uraganai, Rusijos kišimasis į rinkimus Amerikoje – niekas nesutrukdo investicijų į fondų rinką. Netgi Richardas Thaleris, gavęs šių metų Nobelio premiją ekonomikos srityje už tai, kad paaiškino, kaip finansų rinkas valdo iracionalumas, Bloomberg Television eteryje prisipažino nesuprantantis, kodėl akcijos tebeauga.

Kas gi vyksta?

Akcijų augimas tęsiasi – su nedideliais atšokimais ⁠– jau aštuonis su puse metų, ir visą šį laiką paskutinės finansų krizės sukrėsti investuotojai stengėsi laikytis atokiau nuo akcijų, kiekviename nereikšmingame nutikime regėdami dar vienos krizės grėsmę. O dabar, kad ir kur pažvelgsi – į išpūstas vertybinių popierių kainų prognozes, naujų kriptovaliutų pardavimus, pirminius viešus akcijų siūlymus be balso teisės, – investuotojai visur nusiteikę avantiūristiškai.

Skaičiai įspūdingi: daugiau nei 85% pagrindinių biržų indeksų, kurias Bloomberg seka visame pasaulyje, šiais metais išaugo. Besivystančių šalių rinkos išaugo 31%, išsivysčiusių – 16%. Lyginant bendrą visų akcijų dabartinę vertę su 2009 metų, ji išaugo 3,5 karto. Vien 2017 metais pasaulio fondų rinkų kapitalizacija padidėjo $20 trln – prieš devynis metus tiek maždaug kainavo visos pasaulio akcijos.

Ekspertai skambina pavojaus varpais, tačiau prekiautojai tvirtina, kad toks staigus kurso posūkis visiškai pritinka investuotojams ir būtent tokio elgesio reikėtų tikėtis galutinėse ilgo augimo stadijose. Be abejonės, pasaulis nestabilus, tačiau baimė nuolat virsta godumu, ir nerimas dėl pelno pražiopsojimo užtemdo bet kokį pavojų. Dėl to po eilinio susiūbavimo pinigai sparčiai grįžta į rinką. „Žinoma, mes visi šia tema juokaujame. Pirk pingančias akcijas – tokia visada buvo mūsų taisyklė, – sako Benjaminas Dannas iš Alpha Theory, konsultuojančia pinigines lėšas tvarkančias įmones. – Dabar gi tai tenka ir daryti. Būtų neatsakinga elgtis kitaip“.

JAV fondų indeksas S&P 500 šiais metais pasiekė ~40 įvairiausių rekordų. Didžiausias indekso kritimas buvo mažiau nei 3%. JAV akcijų rinkos kaina padidėjo daugiau nei $3,2 trln, o volatilumas* pasiekė istorinį minimumą. Paprasčiausia būtų pasakyti, kad visa tai dėl D. Trumpo ir jo pažadų rimtai sumažinti mokesčius. Jo išrinkimas išties paaugino akcijas (tegul ir ne taip įspūdingai, kaip jis pats apie tai šneka). Tačiau Connorso iš Credit Suisse nuomone, rinkos psichologijos pasikeitimas veikiau susijęs su kitu įvykiu – breksitu.

Po to, kai 2016 metų birželį Didžioji Britanija nubalsavo už pasitraukimą iš ES, pasaulio rinkos vos per tris dienas neteko $2,6 trln. Daugelis pavadino tai vienu iš dramatiškiausių ir tragiškiausių šiuolaikinės Britanijos istorijos momentų. Jautėsi investuotojų panika, o daugelį baimė tiesiog paralyžiavo. Tačiau beveik taip pat greitai rinkos atsigriebė ir fatališkos investuotojų nuotaikos išdulkėjo. Po kitų pokrizinių sukrėtimų, klientai dažnai skambindavo į Credit Suisse, tačiau „visa tai baigėsi po breksito. Dabar žmonės žvalgosi to, kas atneštų jiems pelną. Kiekvienas kritimas suvokiamas kaip šansas įsigyti daugiau“, sako Connorsas.

Buvęs Deutsche Bank vyr. ekonomistas Edas Yardeni dabar valdo nuosavą firmą Niujorke. Neseniai lankė savo klientus Teksase. Uragano nusiaubtame Hiustone du jo klientai netgi negalėjo ateiti į susitikimą – atstatinėjo sugriaustus pastatus. Tačiau jų galvose sukosi viena mintis: „Jie norėjo pakalbėti apie galima fondų rinkos pakilimą (melt-up)“. Tai reiškinys, panašus į nutikusį 1999 metais, kai Nasdaq fondų indeksas išaugo dvigubai – kaip tik prieš kolapsą. Dabartinėje rinkoje nieko panašaus nesimato. 2017 metai labiau primena 1995-us ar 2013-us, kai S&P 500 indeksas išaugo >30% be kokių nors sukrėtimų.

Pasak Iano Winerio iš Wedbush Securities, problema ta, kad visos kainų augimo prielaidos – nuo stabilių kompanijų pelnų rodiklių ir Federalinės rezervų sistemos nustatytos mažos palūkanų normos iki dolerio pigimo ir pardavėjų skaičiaus mažėjimo – sukūrė nepažeidžiamumo įspūdį. Jo žodžiais tariant, „žmonės tapo avantiūristiškesni, nustojo jausti grėsmę – ir tai šiek tiek gąsdina“. Vienas iš požymių, kad investuotojai vis dažniau pasirengę daugiau mokėti už mažiau – lyginant S& P 500 kompanijų pajamas, dabar prekyba vyksta aukščiausiame lygyje nuo 2000 metų.

Visiškai nėra akivaizdu, kad konkrečiai galėtų sukelti kitą krizę. Apie nesavalaikių fondų rinkos sprendimų keliamą pavojų pernai pasakojo Bank of America. Remiantis jo tyrimu, praleista rinkos kainų kilimo periodo pabaiga reiškia ketvirčio pelno praradimą.

Investuotojų beatodairiškumas naudingas tokiems dideliems žaidėjams, kaip Vanguard Group su jos fondų šeimyna, kur saugomi trilijonai dolerių. Privatūs investuotojai perka nebrangiai aptarnaujamus indeksų fondų pajus ir nebegalvoja, kas dedasi su akcijomis. „Tai, kad žmonės dėl kokių nors politinių naujienų nepradeda kaip pamišę pirkti ir parduoti, nuteikia optimistiškai, – tvirtina Vanguard investicijų politikos grupės specialistas Francis M. Kinniry. – Investuotojai elgiasi labai teisingai, kaip ir turėtų profesionalai: paskirstai aktyvus ir stengiesi kuo geriau atskirti vertingus signalus nuo triukšmo“.

„Niekada dar nebuvau taip optimistiškai nusiteikęs pasaulio ekonomikos atžvilgiu, – tvirtina Vincentas Juvynsas, atsakingas už J. P. Morgan globalią strategiją. – Praėjus 10 metų nuo finansų krizės, Europa pradėjo sveikti, o viso pasaulio ekonomikos augimas sinchronizavosi. Net jei vienos kitos šalies atžvilgiu klystame, bendras vaizdas nesikeičia – tai teigiama perspektyva fondų rinkoms“.

Tai adaptuotas Bloomberg Businessweek straipsnio vertimas. Kitą leidinio medžiagą galima perskaityti šioje nuorodojе.



republic.ru

* Volatilumas – investicinės priemonės kainos svyravimas, atspindimas vertės svyravimų amplitudę bėgant laikui.

(18)
(4)
(14)

Komentarai (2)