Tokių subtilumų daugelis nė nežino - kaip teisiškai tampi kaltas dėl paprasčiausio pasidalinimo nuoroda  ()

Ar kada susimąstėte, kiek valandų per dieną praleidžiate žiūrėdami įvairius vaizdo įrašus, nuotraukas ar net filmus internete? O juk neretai šiuo turiniu pasidalijate savo socialinių tinklų paskyrose. Dažnas nepagalvoja, jog tokiam turiniui taikoma autorių teisių apsauga, tad ir jį naudoti ar dalytis nuorodomis galima ne visada – nebent gautumėte autoriaus leidimą.

Dalijimasis nuorodomis

Vienas populiariausių vartotojų naudojamų informacijos apsikeitimo būdų yra dalijimasis nuorodomis (angl. hyperlink). Tokia nuoroda dažnai nukreipia į kūrinį (tekstą, nuotrauką ar filmuką), kuriam taikoma autorių teisių apsauga.

Nors pasidalijama tik nuoroda, teisiškai laikoma, kad dalijamasi pačiu kūriniu. Gauti autorių teisių turėtojo sutikimą reikia tuomet, jei kūrinys buvo skirtas ribotam lankytojų ratui. Tarkime, jeigu autorius paskelbia kūrinį interneto svetainėje, kuri yra laisvai prieinama visiems interneto vartotojams ir kurios pasiekimui netaikomi jokie apribojimai, autoriaus sutikimo gauti nereikia. Tačiau jei tas turinys prieinamas tik registruotiems vartotojams, autoriaus leidimas norint pasidalyti nuoroda yra būtinas. Tai galioja ir uždaroms „Facebook“ grupėms, kurių turiniu – nuorodų arba momentinių ekrano kopijų (angl. printscreen) pagalba – mėgsta pasidalyti nuomonės formuotojai ir kiti šio socialinio tinklo vartotojai. Jei norint patekti į grupę reikia gauti administratoriaus patvirtinimą, vadinasi, grupės turinys skirtas tik ribotam lankytojų ratui ir prieš juo dalijantis reikia gauti autoriaus sutikimą.

Ar nežinojimas atleidžia nuo atsakomybės?

Prieš dvejus metus ES Teisingumo Teismas sprendė ginčą, kilusį tarp žurnalo „Playboy“ ir bulvarinės interneto svetainės. Žurnalo „Playboy“ užsakymu fotografas padarė žinomos TV laidų vedėjos nuotraukas ir visas išimtines teises į jas perdavė žurnalui. Bulvarinis portalas paskelbė straipsnį su šių nuotraukų nuorodomis, vedančiomis į kitą svetainę, kurioje buvo galima neteisėtai jas atsisiųsti.

Teismas išaiškino, kad jeigu nuoroda pateikiama komerciniais tikslais (kaip minėtu atveju), ją paskelbęs asmuo turi patikrinti, ar kūrinys įkeltas gavus autoriaus sutikimą. Jeigu sutikimo gauta nebuvo, laikoma, kad ir nuorodą skelbęs asmuo pažeidė autorių teises. Ir priešingai, jeigu dalijamasi turiniu nesiekiant komercinių tikslų, laikoma, kad asmuo nežinojo, jog kūrinys buvo paskelbtas be autoriaus sutikimo, todėl nuorodos į šį kūrinį paskelbimas yra leidžiamas.

Internete nuotrauką suradai, autoriaus leidimo būtinai prašai

Dažnas iš mūsų, google.lt suradęs reikiamą nuotrauką, netgi nesusimąsto, jog, norint ją panaudoti, reikia atsiklausti kieno nors leidimo.

Apie tai nepagalvojo ir viena mokinė iš Vokietijos, kurios referatas buvo paskelbtas mokyklos interneto svetainėje. Jam iliustruoti buvo panaudota fotografo daryta nuotrauka, kurią mokinė atsisiuntė iš kelionėms skirtos interneto svetainės. Fotografas kreipėsi į teismą argumentuodamas, kad jis suteikė teisę naudoti nuotrauką tik tos svetainės administratoriams.  Teismas nurodė, kad žmonės, norėdami pasinaudoti internete laisvai prieinamais kūriniais, visuomet turi gauti jų autoriaus leidimą, nepriklausomai nuo kūrinių naudojimo tikslų. 

Taigi, kūrinių ir nuorodų į juos paskelbimui taikomos skirtingos taisyklės. Teismas išaiškino, kad nuorodos atveju, jeigu autorius nebenori skelbti savo kūrinio interneto svetainėje ir jį išima, nuoroda į tą svetainę nebeveiks. Kūrinio atveju, autoriui nusprendus daugiau neskelbti savo kūrinio, šis vis tiek liktų prieinamas kitoje interneto svetainėje, kurioje buvo paskelbtas be autoriaus sutikimo. Tuomet autorius nebekontroliuoja savo kūrinio, o jo kopijos gali laisvai išplisti interneto platybėse.

Filmo atsisiuntimas draudžiamas visais atvejais

Autorių teisių apsaugos kontekste reikėtų aptarti ir kitą, didelę žalą autoriams visame pasaulyje darantį, reiškinį – tai nelegalus turinio dalijimasis internete torrent laikmenų pagalba tokiose platformose kaip linkomanija.net.

Šiais metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino žemesnių teismų sprendimus, įpareigojančius interneto paslaugų teikėjus blokuoti minėtą platformą. Vis tik, nors daugelis interneto vartotojų supranta, jog tokiose turinio dalijimosi platformose kūriniai skelbiami neturint autorių sutikimo, retas žino, jog atsakomybė gali būti taikoma ne tik platformą administruojantiems asmenims, bet ir jos naudotojams. Šiuo atveju atsakomybę nulemia pats platformos veikimo modelis, pagal kurį kiekvieno naudotojo kompiuteris ne tik gauna informaciją, t. y., autorių teisių saugomą kūrinį, bet ir ją saugo bei pateikia kitiems platformos naudotojams. Taigi, besisiųsdamas neteisėtai paskelbtus kūrinius, platformos naudotojas tuo pačiu metu jais ir dalijasi. Dėl šios aplinkybės, teisinė atsakomybė gresia tiek platformos administratoriams, tiek ir jos naudotojams.

Pavyzdžiui, Lietuvos žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai menininkė Jolita Vaitkutė viešėdama Vokietijoje gavo baudą už neteisėtą filmo platinimą. Ji naudojosi prie bevielio interneto ryšio prijungtu asmeniniu kompiuteriu, kuriame buvo įdiegta ir paleista dalijimosi rinkmenomis programinė įranga. Pati to nežinodama, menininkė dalijosi anksčiau parsisiųstu kino filmu su kitais tinklo nariais. Autorių teises Vokietijoje ginanti organizacija tai užfiksavo ir identifikavo pažeidėją pagal IP adresą. Už 30 sekundžių trukusį neteisėtą kino filmo platinimą J. Vaitkutei buvo paskirta 915 eurų bauda.

Nesuvokia, kad neteisėtai naudojasi turiniu

Internete vis labiau populiarėja ir svetainės, tokios kaip filmai.in, kurios suteikia galimybę žiūrėti kino filmą ar serialą siunčiant duomenis nenutrūkstamu srautu (angl. streaming). Dažnas tokių svetainių lankytojas nežino, kad, žiūrint filmą tokiu būdu, kūrinys laikinai atgaminamas žiūrinčiojo asmens kompiuteryje, o tokiam kūrinio panaudojimui irgi reikalingas autoriaus sutikimas.

Taip pat verta paminėti kitą priemonę, kuri, dėl nuolat didėjančio populiarumo, prisideda prie autorių teisių pažeidimų skaitmeninėje erdvėje. Internete be vargo galima įsigyti išorinį grotuvą, suteikiantį galimybę televizoriaus ekrane žiūrėti kino filmus. Šiuose grotuvuose yra įdiegtos nuorodos, kurios suteikia prieigą prie internete neteisėtai paskelbtų kūrinių. ES Teisingumo Teismas nurodė, jog net ir šių grotuvų prekyba laikoma autorių teisių pažeidimu. Teismo nuomone, grotuvų pardavėjas privalo žinoti, kad parduodamas įrenginys suteikia tokią prieigą, taigi įrenginio pardavimas yra sąmoningas veiksmas, be kurio šių grotuvų naudotojai negalėtų naudotis neteisėtai paskelbtais kūriniais.

Taigi sričių, kur internete pažeidžiamos autorių teisės, yra labai daug, ir nuo kiekvieno mūsų sąmoningumo priklauso, kuria linkme šie procesai pasisuks. 

Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Erikas Saukalas

(8)
(14)
(-6)

Komentarai ()