Šis tas, ko apie Sandro Botticelli „Veneros gimimą“ turbūt nežinojote - kodėl Venera taip keistai stovi?  ()

„Veneros gimimas“ - vienas garsiausių visų laikų paveikslų, kurį 15 amžiaus pabaigoje nutapė italų ankstyvojo renesanso menininkas Sandro Botticelli. Paveikslo centre - ant kriauklės Venera, o aplink - dar kelios mitologinės būtybės. Šis įspūdingas meno kūrinys, beje, išliko tik per atsitiktinumą ir jame gali būti paslėptų lytinių organų.

Nėra tiksliai žinoma, kada Sandro Botticelli nutapė „Veneros gimimą“ - manoma, kad tai įvyko 15-ojo amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Paveikslas buvo nutapytas ant dviejų susiūtų drobių, todėl yra gana didelis - 172,5 × 278,9 cm dydžio kūrinys tiesiog atima žadą. Beje, „Veneros gimimas“ yra vienas iš seniausių piešinių ant drobės, nes tuo metu daug kas vis dar tapė ant medienos. Nėra žinoma kas užsakė paveikslą, bet Botticelli jį saugojo pats ir vos jo nesudegino.

1497 metais dominikonų dvasininkas Girolamo Savonarola (Džirolamas Savonarola) kvietė krikščionis sudeginti žemiškąsias gėrybes. Žmonės į ugnį metė veidrodžius, žaidimus, papuošalus, knygas ir meno kūrinius. Botticelli į ugnį sviedė ir nemažai savo darbų, tik ne „Veneros gimimą“ ir „Pavasarį“, kurie dažnai aptariami kartu.

Tiesa, tai nepadėjo „Veneros gimimui“ pasiekti pripažinimą. Šis gražus paveikslas net 50 metų buvo slepiamas, nes pavaizduotas nuogumas žmonėms buvo per daug šokiruojantis. Tai buvo ankstyvojo renesanso kūrinys - vėliau nuogumas mene tapo visiškai įprastu ir „Veneros gimimas“ pagaliau sulaukė nors šiokio tokio pripažinimo.

Paveikslo centre - pati Venera, romėnų meilės, aistros ir sodų deivė. Akivaizdu, kad ji jau suaugusi, tai koks čia gimimas? Na, manoma, kad ta kriauklė simbolizuoja moteriškus lytinius organus, o Veneros nuogumas - naujos gyvybės pradžią.

Tik Venera negalėjo pozuoti paveikslui, todėl Botticelli tapė vieną iš savo gyvenimo meilių kilmingąją Simonetta Vespucci, kuri buvo laikoma gražiausia Florencijos moterimi. Ji, žinoma, buvo ištekėjusi, bet tai nesustabdė Botticelli bandymų nors po mirties su ja suartėti - jis buvo palaidotas prie savo mūzos kojų. Tiesa, gali būti, kad tai legenda, nes toje vietoje vėliau buvo pastatyta bažnyčia, o ir kiti Botticelli giminės atstovai buvo ten laidojami.

Kita vertus, Simonetta Vespucci irgi nebūtų galėjusi pozuoti kaip „Veneros gimimo“ personažė. Niekas negalėtų. Ta Venera turi per ilgą kaklą ir liemenį. Ji stovi taip, kad negalėtų išlaikyti pusiausvyros. Paveiksle yra ir daugiau keistų detalių - veikėjai neturi šešėlių, vėjo kryptis nesutampa (nors dėl to gali būti kaltas kairėje pavaizduotas Zefyras - graikiška vakarų vėjo personifikacija), o ir proporcijos atrodo kiek keistai. Bet tai visai nesvarbu, nes vaizduojamas netikras vaizduotės pasaulis.

„Veneros gimimas“ su laiku stipriai nubluko, tačiau 1987 metais buvo restauruotas ir dabar yra laikomas vienu ryškiausių dailės kūrinių istorijoje. Jis būtų ir dar garsesnis, jei ne kiti renesanso laikų meno kūriniai.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(17)
(7)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: