„Tai kvepia Nobeliu“: Izraelio mokslininkai iki metų galo žada pristatyti universalią vakciną nuo gripo  (7)

„Šventojo medicinos Gralio“ paieškos nenutrūksta net ir koronaviruso pandemijos įkarštyje

Du dešimtmečius trukęs Weizmanno instituto profesorės Ruth Arnon darbas artėja prie pabaigos. Izraelio Gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos eksprezidentė ir Izraelio premijos medicinos srityje laureatė ketina pateikti žmonijai „šventąjį medicinos Gralį“ – universalią gripo vakciną.

86 metų Arnon, jos pačios žodžiais tariant, dabar yra rizikos grupėje, todėl kartu su vyru sėdi namie, tik retkarčiais pasivaikščiodami sode. „Viską, ko reikia, mums pristato, tad dėl to bėdų nekyla“. Tačiau ji darbo nenutraukia, ir savo komandai Weizmanno institute vadovauja telefonu ir Zoom. Ilsėtis nėra kada: per mėnesį paaiškės paskutinių vakcinos, kurios viena dozė galės apsaugoti žmones nuo visų gripo štamų, klinikinių tyrimų rezultatai.

Universalią vakciną jau 15 metų kuria kompanija BiondVax Pharmaceuticals. Kompanija naudoja patentuotą profesorės Arnon ir daktarės Tamar Ben-Yedidia technologiją. Ji anksčiau su Arnon dirbo Weizmanno institute, o dabar užima BiondVax mokslo vadovo postą.

Haaretz praneša, kad dabar baigiama finalinė, trečioji klinikinių vakcinos bandymų su žmonėmis fazė. Jeigu skiepus reguliatoriai patvirtins šiemet, jie galės pakeisti sezoninius skiepus nuo gripo, kurie atliekami kasmet ir kasmet keičiasi, priklausomai nuo to, kokie štamai PSO duomenimis, bus labiausia paplitę.

Ir visa tai vyksta tiesiog dabar, kai kone visi mokslininkai persijungė į vakcinos nuo koronaviruso paieškas. Profesorės Arnon tai neglumina.

Pasak jos, „jeigu viskas vyks pagal planą, ji bus patvirtinta anksčiau, nei bus surasta vakcina nuo koronaviruso“. Reikia suprasti, kad SARS-CoV-2 yra naujo tipo koronavirusas, pabrėžia ji. Nors mokslininkai su šia virusų šeima susipažinę neblogai, būtent ji demonstruoja vis naujas puses, Ir universali vakcina prieš šį koronavirusą nesuveiks, net jei kai kurie ligų simptomai ir panašūs. Arnon taip pat primena, kad dvi pastarųjų metų epidemijas – SARS ir MERS – sukėlė pražūtingesni koronaviruso štamai, tačiau abiem atvejais sezonui pasibaigus, jos išnyko ir nebegrįžo.

Kodėl profesorės Arnon komanda universalią vakciną kūrė taip ilgai? Tai susiję su sezoniškumu – tiek susirgimo, tiek ir vakcinos, mat vienų metų rudenį sukurta vakcina dažniausiai, veikia vos vieną sezoną. Tai yra „kas met reikia prognozuoti, koks štamas bus labiau paplitęs, ir tuo remiantis, kurti vakcinos sudėtį“.

Įprastai tuo užsiima PSO kiekvienų metų balandį: organizacija stebi gripo viruso pasireiškimus įvairiose šalyse, ypač – Rytų Azijoje. Virusas iki Šiaurės pusrutulio įprastai nugauna per pusmetį. Tačiau vakcinos gamybos procesas labai sudėtingas, todėl darbas prasideda iškart – kad vakcina rinkoje atsidurtų iki spalio. Sistemos prognozės toli gražu ne visada idealiai tikslios. Dažniausiai šis sprendimas tinka pusei potencialių ligonių. Pavyzdžiui, prieš porą metų vakcinos efektyvumas buvo gan mažas – apie 20 %, o rizikos zonos grupėms, dar mažesnis, prisimena Arnon.

Izraelio variantas

Prieš kelis metus profesorės Arnon vadovaujami mokslininkai ištyrė viruso baltymus ir pradėjo kurti sintetinę medžiagą, kurioje būtų bendri visiems gripo štamams ir nesikeičiantys baltymai. Buvo išskirti keturi tokie baltymai. Šiuo junginiu mokslininkai vakcinavo įprastas peles, o paskui – genetiškai redaguotas (su žmogiška imunine sistema) ir išsiaiškino, kad virusas jų neveikia. „Jei galėsime šia vakcina skiepyti žmones, nebereikės sezoninio vakcinavimo. Net jeigu štamai mutuotų, sintetinę mūsų vakciną lengva modifikuoti“, – tvirtina profesorė Arnon.

Arnon šį junginį patentavo ir nuo 2005 metų universalios vakcinos kūrimu ir pateikimu rinkai užsiima BiondVax kompanija. Pasak Arnon, kompanija vakciną „praplėtė“, pridėdama sintetinį baltymų junginį, kuriame yra 9 baltymai ir kurio efektyvumas buvo patvirtintas su genetiškai modifikuotomis pelėmis.

Mokslininkai atliko kelis bandymus, kuriuose dalyvavo šimtai žmonių, ir pernai perėjo prie trečios fazės. Šiame bandymų etape iš viso dalyvavo 12 tūkstančių suaugusių žmonių, tarpo kurių buvo nemažai pagyvenusių, ir pusę iš jų vakcinavo placebo. Gegužės pabaigoje rezultatai bus surinkti ir išanalizuoti. Jei vakciną šiais metais patvirtins valstybinių reguliatoriai – iš pradžių Europos, paskui JAV – tai gali tapti revoliuciniu medicinos proveržiu. Tačiau jeigu bandymai parodys, kad vakcina neefektyvi, jos kūrimui skirti pinigai ir laikas, galima sakyti, nueis šuniui ant uodegos.

Haaretz žiniomis, kompanija Jeruzalėje stato vakcinos gamyklą. Tikimasi, kad vakcinos paklausa bus milžiniška. Beje, piniginis klausimas – tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju – profesorę Arnon nelabai jaudina. „Jei vakcina neš pelną, būsiu labai laiminga. Tačiau pinigai niekada nebuvo svarbiausia, niekados nebuvo pagrindiniu mano motyvu“, – sako ji.

Alternatyvūs kandidatai

Universalios gripo vakcinos paieškomis užsiimama ne tik Izraelyje, bet ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV. Nacionalinis alergijų ir infekcinių susirgimų tyrimų institutas dar 2018 metų vasarį paskelbė apie skyrimą universalios gripo vakcinos svarbą. Nuo tol agentūra sukūrė visos šalies tyrimų centrų tinklą ir pirmiesiems tyrimų programos metams skyrė $51 mln. Kai kurios potencialios vakcinos jau pasiekė klinikinių bandymų su žmonėmis stadiją.

Dauguma tyrimų savo dėmesį sutelkė į hemagliutininą – baltymą, padedantį gripo virusui įsiskverbti į nešiotojo organizmo ląsteles. Šio baltymo būna daugelyje viruso štamų, tad jis yra idealus universalios vakcinos taikinys.

Mount Sinai medicinos centro (Niujorke) mokslininkų atliekami tyrimai, kuriuos rėmė Billo ir Melindos Gates fondas, nukreipti į paties viruso pakeitimą, „modernizuojant“ gripą naujais – hibridiniais – baltymais, kuriuos paskui būtų galima panaudoti vakcinai. Bandymų su pelėmis rezultatai mokslininkus įkvėpė ir komanda pradėjo pirmąją klinikinių vakcinos bandymų fazę.

Dar vieną variantą pasiūlė Saint Louis universiteto (Misuris) projekto Hotel Influenza mokslininkai. „Nagrinėjame viruso viduje esančius baltymus, – sako infekcinių ligų profesorius Danielis Hoftas. – Stengiamės išprovokuoti T-ląstelių reakciją į šiuos baltymus“. Mokslininko manymu, jų vakcina gali sukelti imuninės sistemos reakciją – T-limfocitų gamybą, kurie atpažintų šiuos bendrus gripui A baltymus ir apsaugotų organizmą.

Džordžijos universiteto infekcionisto Tedo Rosso nuomone, efektyvios gali būti kelios vakcinos. Taip pat tikėtina, kad jas bus galima derinti įvairioms demografinėms grupėms pagal amžių, imuninę istoriją ir sveikatos būklę. Beje, jo nuomone, kol vakcina atsiras rinkoje, dar teks palaukti 10–15 metų, mano Rossas. Taip pat nėra garantuota, kad universali vakcina saugos iki gyvos galvos – kaip vakcina nuo raupų ar kiaulytės. „Bus šaunu, jei atsiras vakcina, galėsianti saugoti 2–5 metus“.

FLU-v

Į finišo tiesiąją išeina ir FLU-v vakcinos kūrėjai. Su ja sėkmingai atlikta pirmoji ir antroji klinikinių bandymų fazė ir rengiamasi paskutiniajai. Per paskutinius bandymus – keturis randomizuotų, placebo kontroliuojamus, dvigubai aklus – mokslininkai išsiaiškino, kad vakcina pakeitė imuninę sistemą ir 175 sveikiems dalyviams sukėlė imuninį atsaką.

Pasak Londone įsikūrusios farmacijos kompanijos SEEKacure atstovės Olgos Pleguezuelos, vakcina provokuoja ląstelinį ir imuninį atsaką, kuris aptinkamas net po pusmečio nuo vakcinavimo. Mokslininkės nuomone, tai labai geras rezultatas, turint omenyje, kaip greitai šie virusai mutuoja.

Pleguezuelos primena, kad anksčiau mokslininkai ieškojo „superantikūno“. Jei įprasti antikūnai neleidžia konkrečiam virusui patekti į ląstelę, tai superantikūnai veikia su visais viruso štamais. Tačiau paaiškėjo, kad toks būdas nelabai tinkamas, todėl mokslininkai dėmesį perkėlė į patį virusą, kompiuteriniais algoritmais bandydami išsiaiškinti, kokios dalys lieka nepakitusios įvairiuose jo štamuose. „FLU-v yra 4 skirtingi komponentai, nukreipti prieš 4 skirtingas gripo viruso dalis, tad, jei viena iš jų mutuoja, likusios tebeveikia“, – paaiškina Pleguezuelos.

Jeigu bus įrodytas FLU-v efektyvumas su žmonėmis, tai, Johns Hopkins universiteto infekcinių ligų eksperto Amesh Adalja nuomone, žmogaus ir gripo viruso santykių modelis pasikeis į gerąją pusę. FLU-v kūrėjų žodžiais tariant, vakcina parengta trečiajai klinikinių bandymų fazei, kurioje jos saugumas ir efektyvumas tikrinamas su didesne žmonių imtimi ir su realiu gripo virusu. Dabar jie laukia finansavimo finalinei bandymų stadijai.

„Anksčiau buvo juokaujama, kad universalios gripo vakcinos rasti neįmanoma, – ji visada 5 metų „atstumu“ nuo mokslininkų. Tačiau manau, dabar viskas pasikeitė ir ji dabar ji iš tiesų bus rasta per kitus 5 metus“, – apibendrino Adalja.


republic.ru

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(13)
(6)
(7)

Komentarai (7)

Visi šio ciklo įrašai