Renkantis gyvenimo kelią: Ilja Laurso komentarai ką reikėtų žinoti apie IT rinką, verslą ir karjerą (Video)  (7)

IT sritimi besidomintiems skaitytojams atskirai pristatinėti Ilja Laurso turbūt nereikia – tai vienas iš sėkmingiausių pastarųjų metų IT srities Lietuvos verslininkų, įkūręs ir vadovaujantis mobiliųjų aplikacijų bendrovei „GetJar“. Nesenai Lietuvoje įvyko visa eilė jo interviu ir seminarų apie verslą, IT rinką, darbo perspektyvas. Mes irgi siūlome pasiklausyti šio žmogaus minčių tiek studentams, tiek apie gyvenimo perspektyvas mąstančius žmones, tiek ir pačius verslininkus – jo sukaupta pasaulinė patirtis pasirodys ne tik įdomi, bet ir labai naudinga ir praplečianti IT srities verslo supratimą, tendencijas, pasaulinius mechanizmus.

Pirmiausia siūlome iš arčiau susipažinti su Ilja Laursu – alfa.lt žurnalistas Martynas Pasiliauskas su verslininku susitiko asmeniškai ir parengė įdomų pažintinį straipsnį.

Kelias į sėkmę

Ilja Laursas – lietuvis ne lietuvišku vardu ir pavarde. Jo vadovaujama mobiliųjų aplikacijų bendrovė „GetJar“ turi kontoras Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir netgi garsiajame JAV technologijų lopšyje – Silicio slėnyje. Pernai I. Laursas buvo pripažintas vienu iš 40–ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. Jis tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.

Su verslininku susitikome „GetJar“ kontoroje Vilniuje. Įėjus į vidų, nustebino itin tyli atmosfera – girdėjosi tik programuotojų maigomų klaviatūrų tarškėjimas. Jokių nereikalingų šnekų. Atkeliavęs iš niekad netylinčios redakcijos, netgi pasijutau šiek tiek nejaukiai.

I. Laurso kabinetas priminė JAV verslininkų kontoras – daug tamsaus medžio, masyvus stalas ir kėdės, ant spintelės tvarkingai išrikiuotos padėkos ir apdovanojimai, sienoje įrengtame akvariume plaukioja spalvingos žuvelės. Pašnekovas buvo itin paprastas, malonus ir paslaugus – netikėtai pasibaigus diktofono elementams, savo stalčiuose suskubo ieškoti, kuo jas būtų galima pakeisti.

Savo namais laiko Lietuvą

Daugeliui, pirmą kartą pamačius I. Laurso vardą ir pavardę, kyla abejonių ar jis tikrai lietuvis, tačiau pašnekovas patikino, kad jo pilietybė – lietuviška, ir širdis – Lietuvoje. „Ar žmogus, gimęs, gyvenantis, išaugęs, mokęsis, pradėjęs darbą, baigęs universitetą yra lietuvis ar ne – nesiimsiu vertinti. Aš turiu Lietuvos pasą, moku Lietuvos mokesčius ir gyvenu Lietuvoje“, – sakė jis.

Verslininkas savo namais laiko Lietuvą, nes čia praleidžia šiek tiek daugiau laiko ir čia gyvena jo šeima bei dauguma draugų, tačiau I. Laursas didžiąją metų dalį praleidžia komandiruotėse ir viešbučiuose – pernai viename viešbučių tinkle jis nakvojo apie 150 kartų.

Paklaustas kada suprato, jog jam lemta vadovauti ir kurti, tiksliai atsakyti negalėjo: „Įsitraukimo į verslą procesas man užtruko gal apie 3–4 metus. Nėra tokio kritinio taško, kad iki jo verslo nebuvo, o peržengus – verslas atsiranda“. I. Laursas verslauti pradėjo dar mokykloje – jam būnant 3–5 klasėje, buvo labai populiarūs filmai apie Bruce Lee ir „kelionės į Maskvą, pirkimas Bruce Lee nuotraukų, jų kopijavimas ir platinimas Lietuvoje buvo savotiški pirmieji verslai“.

Bandymų kelias

Kol atsidūrė ten kur yra šiandien, verslininkas savo jėgas išbandė daugelyje sričių – turizme, nekilnojamajame turte, reklamos, informacinių sistemų srityse, tačiau jis to blaškymusi ir nežinojimu ko nori nepavadintų.

„Vienas dalykas – tai pavadinti blaškymusi, kitas dalykas – pavadinti bandymais. Aš laikausi nuomonės, kad verslas yra rizika. Tu iš anksto nežinai ar tavo idėja pasiteisins, ar ne. Santykis atspėti, kas pavyks, kas bus sėkminga yra ne geresnis negu vienas prie dešimt, t. y. tu privalai išbandyti ir atsisakyti devynių projektų, tam kad vienas pasiteisintų“, – sakė I. Laursas.

Anot jo, tam, kad projektą būtų galima vadinti tikrai pavykusiu ir sėkmingu, santykis išauga iki vieno prie šimto.

Laimingasis projektas: „GetJar“

Oficialiai „GetJar“ užregistruotas 2004 metais, o realiai pradėjo dirbti tik po metų. I. Laursas džiaugiasi, kad jis su komanda buvo pakankamai protingi, kad sugebėjo įžvelgti ir nuspėti, kas laukia ateityje. Startavus „GetJar“, verslininkas nesitikėjo, kad šis taps toks populiarus ir pelningas.

„Mūsų tikslas buvo pakankamai pragmatiškas – tuo metu rašėme mobiliąsias aplikacijas ir žaidimus. Būdami mažu kolektyvu, tiesiog fiziškai neturėjome galimybės tų žaidimų testuoti ant šimtų telefonų. Vienintelis sprendimas, kurį mes turėjome – išnešti testavimą į išorę, kaip aš vadinu panaudoti „wiki“ energiją, t. y. bendruomenės energiją atliekant tam tikrą darbą“, – sakė jis.

Iš pradžių portale buvo talpinami tik „GetJar“ programuotojų sukurti žaidimai ir aplikacijos. Juos vartotojai galėjo nemokamai atsisiųsti ir išbandyti. Vėliau savo kūrinius į portalą buvo leista talpinti ir kitiems programuotojams – taip pradėjo sparčiai didėti programinės įrangos katalogas, kol galiausiai projektas išsirutuliojo į pakankamai didelį dalyką.

„GetJar“ buvo sėkmingas nuo pat pradžių. Atidarius projektą viešai, mūsų augimo tempai buvo nepalyginami su tuo ką anksčiau buvau matęs. Pirmąjį pusmetį lankytojų srautai dvigubėjo kas dvi savaites, vėliau šiek tiek sulėtėjo. Be reklamos, be nieko, tiesiog iš lūpų į lūpas. Jau po trijų savaičių matėsi, kad užsimezga kažkas labai didelis“, – sakė I. Laursas.

Anot jo, tokią sėkmę lėmė tai, kad projektas visada orientavosi ir priėmė rinkos naujoves, kuomet konkurentai miegojo ant laurų ir konservatyviai žiūrėjo į naujausias technologijas. Šiandien į „GetJar“ nugarą žvelgia „Nokia“, „Windows“, „Google“, „Blackberry“ valdomos mobiliųjų aplikacijų ir žaidimų parduotuvės.

„Pagal atsisiuntimų skaičių, mus lenkia tik „Apple Store“. Prieš mus veikia pakankamai stiprūs veiksniai. Pirmas dalykas, tai yra pakankamai žinomi prekiniai ženklai ir vartotojai dažniausiai linkę naudoti žinomus dalykus, o ne naujus produktus. Antras dalykas – be abejo, kaip telefonų gamintojai, jie turi galimybę į telefono ekraną patekti dar gamybos etape, o mums reikia kovoti už tai, kad vartotojas mus aplankytų. Trečias dalykas – marketingo būdai. Jie skiria dešimtis milijonų dolerių kas mėnesį, o mes to dar fiziškai negalime“, – sakė verslininkas.

Ateitis priklauso mobiliajam turiniui

I. Laursas mano, kad ateitis priklauso mobiliajam turiniui ir aplikacijoms – šios po dešimties metų stipriai pralenks stalinius kompiuterius ir jų rinkos vertė prilygs visos muzikos industrijos vertei.

„Mobiliosios aplikacijos šiuo metu labai primena ankstyvąsias interneto svetaines prieš dvidešimtį metų. Tuo metu verslas, prekiniai ženklai pradėjo judėti interneto svetainių link. Šiandien tą patį matome su mobiliosiomis aplikacijomis“, – sakė jis.

Tie laikai, kada didžioji dalis mobiliųjų aplikacijų buvo paprasti žaidimai – jau seniai praeityje, mano verslininkas. Jo skaičiavimais, šiandien apie 85 proc. mobilaus turinio ir aplikacijų yra įvairios programos, palengvinančios gyvenimą, o ne žaidimai.

„Atlikome tyrimą, per kurį pinigine prasme bandėme išmatuoti mobiliųjų aplikacijų rinkos potencialą. Galiu pasakyti, kad ji labai smarkiai išsivystys po trejų–penkerių metų. Šios rinkos vertė prilygs „stalo“ interneto vertei ar netgi visos muziko industrijos vertei. Mobiliųjų aplikacijų rinka pilnai išsivystyti turėtų po dešimties metų“, – teigė jis.

Verslumo vis dar mokomės

Anot jo, sugriuvus Sovietų Sąjungai ir perėjus nuo planinės iki laisvosios rinkos ekonomikos, verslo aplinka susiformavo ne visai kaip Vakaruose. „Kai pas mus įvyko politinės ir ekonominės aplinkos tektonininis pasikeitimas, kai buvo perskirstyta bendrojo turto nuosavybė, verslas – tai nebuvo klasikinė aplinka, kaip verslas pradeda augti nuo nulio. Mano galva, tokia verslo aplinka mažai ką turėjo bendro su tarptautiniu mastu pripažintu verslumu“, – sakė jis.

Todėl šiandien Lietuva verslumo, verslo organizavimo ir idėjų realizavimo būdų vis dar mokosi iš vadovėlių. „Kai vaikas gimsta ir iš prigimties kalba viena kalba, jis visuomet šneka be akcento ir daugelio dalykų jam nereikia aiškinti. Kai tą kalbą studijuoji su vadovėliu kaip svetimą, tai tas procesas vyksta lėtai, nes tu privalai išmokti bazines sąvokas ir vis tiek visada šneki su tam tikru akcentu“, – teigė jis.

Verslo aplinka gerėja

„Bendra verslo aplinka šalyje yra sudėtingesnė negu Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Įkurti ir administruoti verslą yra sunkiau Lietuvoje. Iš kitos pusės tai padaryti yra lengviau nei buvo prieš dešimtį metų – po truputėlį visa situacija gerėja“, – sakė jis.

Kaip pavyzdį įvardijo JAV, kur laukiniui kapitalizmui tapti „švariuoju“ ir išvystytu prireikė beveik šimtmečio. Jo nuomone, dabartinė vyriausybė yra pasirinkusi gerą kryptį verslo liberalizavimo link, tačiau patį procesą paspartinti yra itin sudėtinga.

„Galima skatinti, kaip ir svetimą kalbą, galima mokytis iš vadovėlio. Tam tikrų rezultatų tu pasieksi, tačiau sakyti, kad tu idealiai įvaldysi tą svetimą kalbą, neišaugęs toje aplinkoje, yra sunku. Kai Lietuvoje į kontorą ateina knygų pardavimo agentai, aš jiems jaučiu užuojautą, o JAV aš jų bijau. Tai šiek tiek parodo skirtumą. Tai nėra išmokta, tai gal šiek tiek įgimta, su tavimi taip elgiasi parduotuvėje, tu tai matai kasdien ir tas įsigeria į kraują“, – sakė jis.

Kaip puikų verslumo pavyzdį, I. Laursas išskyrė JAV taksi vairuotojus – važiuojant iš oro uosto, jie verslininko išklausinėja visos savaitės tvarkaraštį, pasižymi, kur ir kada jam gali prireikti taksi: „Lietuvoje to nėra. To galima išmokti, bet tokį lygį pasiekti užims laiko“.

Tačiau situacija gerėja. Anot verslininko, šiandien viskas jau susidėliojo tokiu būdu, kad suteikiama galimybė realiai kurti verslą, tikra vakarietiška verslo prasme. Todėl susiformavo puikios sąlygos formuotis naujai verslininkų kartai.

„Noriu tikėti, kad mes esame vienas naujosios kartos pavyzdžių. Iš kitos pusės, Lietuvoje aš tikrai matau nemažą kiekį jaunų, kupinų idėjų verslininkų“, – teigė jis. Procesą, kada jauni verslininkai siekia gerovės tik sau, todėl pamatę geresnes sąlygas kur nors kitur, drąsiai emigruoja, vadina kapitalizmo pasekme.

„Tai vienas iš Vakarų perimtų modelių, kai tu augini savo gerovę ir tai tiesioginė pasekmė mūsų pasirinkto kelio, nes kapitalizme kiekvienas naudos siekia sau. Žmonės vertina savo galimybes, potencialą ir renkasi daug naudingesnį kelią sau, negu galvoja ką gero gali padaryti šaliai“, – sakė jis.

Diplomas ne toks svarbus, kai verslą kuri pats

Anot I. Laurso, mokslinis laipsnis kuriant karjerą esamoje kompanijos struktūroje yra būtinas, tačiau ne toks svarbus, jeigu bandai verslą kurti pats. „Tai principinis karjeros apsisprendimas: ar tu darai karjerą esamoje kompanijos struktūroje, ar tu savarankiškai dirbi, ar kuri verslą. Jeigu darai karjerą, tai diplomas yra būtinas. Pvz., „Google“ be mokslinio laipsnio darbuotojų nepriima. Jeigu verslą kuri pats, tai be abejo, tu pats save priimsi į darbą ir be diplomo“, – teigė verslininkas.

Jis pats save laiko „beveik ekonomikos magistru“ – studijos užbaigtos, egzaminai išlaikyti tik magistrinis darbas atidėtas neribotam laikui.

Bebaigdamas pokalbį, I. Laursas užsiminė, kad užsienyje girdi kolegų kalbų apie galimybes investuoti į Lietuvą. Dėl konfidencialumo bendrovių atskleisti negalėjo, tačiau patikino, kad tai rimti ir dideli rinkos žaidėjai.

IT verslas Lietuvoje ir pasaulyje

Investicijas į Lietuvą galbūt paskatins ir paskutinis Lietuvos Premjero vizitas į JAV – jo metu įvyko eilė susitikimų su verslininkais ir investuotojais.  Tačiau kaip veikia tokie investicijų modeliai IT srityje, kuo ji skiriasi nuo klasikinių verslo rūšių – šios informacijos Lietuvoje vis dar labai trūksta. Ne tik informacijos, bet ir pačio patyrimo. Apie tai I. Laursas išsamiai pasakojo Kauno technologijos universiteto Karjeros dienų renginyje – nors pranešimas yra labai ilgas (apie 2 val.) trukmės, tačiau rekomenduojame jį išklausyti visiems, kas planuoja savo ateitį sieti su IT sritimi ar vystyti savo verslą. Net jei to ir neplanuojate, platesnis požiūris į IT rinką ir jos tendencijas nepamaišys.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Martynas Pasiliauskas

(2)
(0)
(1)

Komentarai (7)