Sostinės viešasis transportas – tema, kurios išsigando net A. Zuokas  (20)

Kol užsienio vežėjai aikčioja išvydę „atgyvenusias“ sostinės viešojo transporto priemones, mes, Vilniaus gyventojai, ir toliau ilgesingai žvelgiame pro dar Čekoslovakijoje pagamintus troleibusų langus, nedrąsiai pasvarstydami: „kada gi ir į mūsų kiemą ateis šventė?“. O gal derėtų sakyti, kada sulauksime bent „elementariausių patogumų“, už kuriuos nebūtų gaila kasdien pakloti ne tokią jau ir mažą pinigų sumą bilietėliams?

Šį klausimą nusprendėme užduoti tiems, kurie Vilniaus mieste teikia viešojo transporto paslaugas bei formuoja keleivių pervežimo politiką – tai SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Kol Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių įmonių atstovai ilgiau nei mėnesį vieni kitiems perdavinėjo garbingą priedermę su mumis aptarti šią temą, ponas meras nepasivargino atsakyti ne tik į elektroninius laiškus, tačiau ir į oficialų, raštišką kreipimąsi. Gal ir nenuostabu, juk artėja rinkimai. Tad kam čia kvaršinti galvą realiais miesto rūpesčiais, jei galima ramiai sau vykdyti rinkimų kampaniją, atsiribojus nuo paprastų mirtingųjų problemų.

Vis dėlto, likusios dvi įmonės apsitarė ir galiausiai į frontą pasiuntė vieną atstovą (nuo abiejų) – savivaldybės transporto skyriaus vyriausiąjį specialistą Kastytį Lubį. Tiesa, pats deleguotasis kiek sutriko paklaustas, kodėl būtent jis atstovauja abi įmones ir kodėl jų darbuotojai patys negali mums papasakoti apie savo veiklą bei ateities planus. Pašnekovo veidas nerimo rūke paskendo ir pasiteiravus, kaip miesto savivaldybei sekasi ropštis iš skolų duobės pervežimo bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“. Juk pasak šios institucijos direktoriaus G. Nakučio, būtent dėl atsiskaitymų vėlavimo labiausiai kenčia sostinės keleivių pervežimo kokybė bei jos infrastruktūros plėtra. Į šį jautrų klausimą K. Lubys atkirto, kad skola jau stabilizavosi ir šiuo metu net mažėja – per metus vidutiniškai 18 mln. litų (5,4 mln. Eur.). Pašnekovas pasidžiaugė, kad šiuo metu deficitas siekia tik apie 130 mln. litų (39 mln. Eur.). Nors oficialiame G. Nakučio atsakyme tvirtinama, kad 2013 metais skola siekė 115,3 mln. LT, o 2014 m. išaugo dar 8,6 mln. litų. Kuris veikėjas pasimetė skaičiuodamas?

Galėtume pamanyti, kad savivaldybės nesumokėta pinigų suma taip staigiai „išaugo“, nes buvo perindeksuota pagal infliaciją, kad jos reali vertė bėgant laikui nepasikeistų. Tačiau K. Lubys patikino, jog skolos indeksacija nėra vykdoma. Taigi vežėjų bendrovė net ir atgavusi iš savivaldybės savo mistinio dydžio įsiskolinimą, vis vien patirtų nuostolius. Skolą dar labiau didina ir kuriami nauji bet visiškai nepelningi maršrutai, kurie net neturėtų priklausyti miesto viešojo transporto sistemai, tačiau kažkodėl yra užkraunami, atsiskaityti laiku nesugebančiai, Vilniaus miesto savivaldybei. Tokie veiksmai sudaro įspūdį, kad politikai ne tik, kad nebando ieškoti išeities iš susidariusios sunkios situacijos, tačiau ją dar labiau blogina.

Bet čia K. Lubys įžiebia viltį, išdidžiai pareikšdamas, jog savivaldybė turi genialų planą! Ji ketina dalį (15 proc.) viešojo transporto sistemos privatizuoti. Šis faktas turbūt turėjo mus priversti ploti katučių, jeigu nežinotume, kad „tobula“ idėja slepia šį tą daugiau, nei papasakojo gerbiamas savivaldybės atstovas. Pirmiausia, savivaldybė ir toliau privalės padengti nepriemokas už keleiviams suteiktas nuolaidas, ko šiuo metu laiku padaryti nesugeba. Tačiau tai ji darys jau privačiai įmonei, kuri labai abejotina, jog bus tokia kantri, kaip savivaldybės bendrovė. Antra, privatizavimo procese numatomas ir kitas etapas, kurio metu į nuosavas rankas pateks jau 30 proc. viešojo transporto sistemos. Ar tikrai bus užtikrinta, kad privati įmonė, negaunanti jai priklausančių pinigų nesugalvos pakelti kainų? O merdintis UAB „Vilniaus viešasis transportas“, turėdamas tik 70 proc. rinkos galutinai neužges?

K. Lubys bando gintis, manipuliuodamas vilniečius išties slegiančia problema – pasenusiu autobusų parku. Jo teigimu, privačios įmonės jau greitai (net 21 maršruto) autobusų keleiviams pasiūlys labai aukštą paslaugų kokybę. Kiekviename iš jų turės būti kondicionieriai, vaizdo kameros, neįgaliesiems pritaikyti patogumai: tam tikras durų plotis, erdvė ir t.t. Laukiame nesulaukiame! Tačiau pagal savivaldybės projektą, į konkursą yra įtraukti tik du kriterijai – 1 km savikaina ir autobusų amžius (ne senesni nei 10 metų). Apie sankcijas, kurios bus taikomos, jeigu vežėjas neužtikrins žadėtų patogumų, nerašoma. Maža to, savivaldybės planuose visiškai nėra užsimenama apie troleibusų atnaujinimą. Juk būtent juose žiemos metu labiausiai šąla kojos, o vasarą vienintelė kondicionavimo priemonė dažniausiai būna vos prasiveriantys langai.

Kol valdininkai rengia, atrodo, tik jiems ir trečiosioms šalims naudingus projektus bei vengia atsakinėti į klausimus, Vilniaus viešojo transporto keleiviai ir toliau kantriai krato savo pinigines, kad susimokėtų už paslaugas, kurios, panašu, visiškai neatitinka savo kainos. Kada visa tai pasikeis? Turbūt tada, kai valdininkai liausis bijoję kalbėtis su visuomene, kuriai dirba ir galiausiai pradės galvoti apie iš tikrųjų efektyvų sostinės viešojo transporto sistemos gerinimą. To jiems ir palinkėkime.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Justina Janušaitė

(61)
(17)
(45)

Komentarai (20)

Visi šio ciklo įrašai