Naujas Europos Komisijos reitingas atskleidė liūdnoką Lietuvos situaciją: lozungai sau, realybė - sau ()
Lietuva Europos Sąjungos kontekste dažnai atsiduria teigiamo pobūdžio sąrašų apačioje. Ne išimtis ir inovacijos. Tai paaiškėjo Europos Komisijai paskelbus 2016-ųjų reitingo duomenis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva lieka Europos Sąjungos inovacijų reitingo autsaidere – mūsų šalis užima ketvirtą vietą nuo galo, lenkdama tik Bulgariją, Rumuniją ir Vengriją.
Nors mus lenkia beveik visos į tyrimą įtrauktos šalys, Lietuva priskirta prie „nuosaikių inovatorių“ valstybių grupės. Į ją taip pat pakliuvo Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Ispanija.
Iki ES vidurkio nedaug trūko Slovėnijai, o jį viršijo Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Airija, Prancūzija, Belgija ir Austrija – šios šalys įvardintos kaip „stiprios inovatorės“. Žemyno inovacijų lyderės – Švedija, Danija, Suomija, Vokietija ir Nyderlandai.
Beje, Lietuva gali pasigirti kitu rodikliu: vertinant pastaruosius aštuonerius metus, mūsų šalies inovacijų reitingo augimas buvo vienas didžiausių ir siekė 2,4 proc. Geriau už mus sekėsi tik Maltai (3,6 proc.) ir Latvijai (4 proc.).
Liūdniau tai, kad, lyginant su praėjusiais metais, inovacijų būklė pagerėjo tik septyniose ES narėse ir Lietuvos tarp jų nėra (tai Bulgarija, Danija, Prancūzija, Airija, Latvija, Malta ir Jungtinė Karalystė).
Nuosmukis kitose šalyse siejamas su inovacijų lygio mažėjimu smulkiojo ir vidutinio verslo rinkoje, mažėjančiu patentų paraiškų skaičiumi ir inovatyvių produktų pardavimo rodiklių mažėjimu.
Sudarant ES inovacijų reitingą vertinami įvairūs veiksniai, o aukščiausias pozicijas užima šalys, geriausiai pasirodančios visose srityse: nuo tyrimų ir inovacijų plėtros iki verslo įsitraukimo, sukurtų inovacijų ir jų sukurtos ekonominės naudos.
„Pirmaujančios šalys ir regionai remia inovacijas įvairiais būdais – nuo investicijų į mokslą, lanksčių darbo santykių iki paramos viešosioms įstaigoms, kurios vertina verslumą ir inovacijas“, – pastebėjo Europos komisaras tyrimams, mokslui ir inovacijoms Carlosas Moedas.
Pasauliniame inovacijų reitinge pirmauja Pietų Korėja, JAV ir Japonija. Nuo jų šiek kiek atsilieka ES, Kanada ir Australija, pastebimai prastesnė situacija Kinijoje, Rusijoje, Brazilijoje, Indijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
Apverktiną Lietuvos inovacijų būklę savo metiniame pranešime pastebėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė:
„Į mokslinius tyrimus investuojame tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors mūsų specialistų laimėjimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį. Savo išradimais pretenduojame į Nobelio premiją, atkreipiame NASA dėmesį, pradėjome stojimo procedūrą į vieną pažangiausių pasaulyje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN).
Pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui, tačiau kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje trūksta. Tai mums nuolat primena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nes inovacijų šiandien reikia sveikatos, žemės ūkio, transporto, energetikos, švietimo ir kitose srityse“, – sakė prezidentė.
