Dauguma esame girdėję ar skaitę įvairių pasakojimų apie nežemiškos gyvybės egzistavimą ir jos pėdsakus, tačiau vis dar nėra rasta jokių visuotinai pripažintų įrodymų. Daugelis pagalvoja – kodėl?

Ir, deja, tai nėra vienintelis klausimas, iškylantis šia tema. Jų begalė, o atsakymų nėra, arba jie labai netikslūs. Mokslininkai nepraranda vilties, jie išnaudoja visas galimybes, daro viską, ką tik gali. Svarbiausia – nepraranda tikėjimo, lieka tvirti ir pasiruošę visiems jų laukiantiems išbandymams.

Tokiems ieškojimams reikia ir specialių mechanizmų, kurie paieškas daro tikslesnes. Na, o tokių prietaisų yra tikrai nemažai. Svarbi ir planetų temperatūra bei sudėtis. Tikimybė, kad Žemės tipo planetų Visatoje yra ir daugiau – nemaža.

Nežemiškos gyvybės paieškos vykdomos gana plačioje erdvėje, intensyviausiai – Saulės sistemos planetose bei jų palydovuose. Marse paieškos vykdomos kol kas intensyviausiai. Jei jame būtų rasta mikroorganizmų, viskas pasikeistų. Ne ką mažesni ieškojimai vykdomi ir Jupiterio palydove Europoje. Tai – ledo planeta, o po juo – ištisi vandenynai. Būtent dėl vandens tikimybė aptikti mikroorganizmų išauga. Taip pat tiriami ir į Žemę nukritę meteoritai.

Daugumą tyrimų atlieka astrobiologai. Ne taip jau seniai, maždaug prieš penketą metų, atsirado nauja astronomijos šaka – astrobiologija, suteikusi šiek tiek platesnes paieškų galimybes.

Astronomijos mokslo sritis yra labai svarbi mums, nes mokslininkų dėka galime sužinoti daugiau informacijos apie mus supančią Visatą ir joje esančius objektus, elementus ir dar nemažai kitų dalykų. Juk Visatos evoliuciją reikia žinoti, ji gali išduoti daug praeities bei ateities paslapčių.

Apibendrindama viską, norėčiau pasakyti, jog aš taip pat žiūriu į gyvybės paieškas teigiamai ir net neabejoju, kad galbūt ne po dešimties ar dvidešimties metų, bet po šimto ar daugiau mokslininkams pagaliau pavyks įminti gyvybės egzistavimo mįslę.

Monika Česėkaitė
Klaipėdos „Smeltės” progimnazija, 8^c klasė

Informacijos šaltinis:
https://www.wikipedia.org/

Komentarai (2)