Mokslininkai praneša apie gyvybės kilmės Žemėje – ir galbūt Marse – supratimo proveržį (5)
Smagiausia, kad prielaidą gali patikrinti net ir mokiniai eilinėje mokyklos chemijos laboratorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taikomosios molekulinės evoliucijos fondo (Foundation for Applied Molecular Evolution) mokslininkai pranešė, kad ribonukleininė rūgštis, kuri veikiausiai ir buvo pirmąją genetine medžiaga Žemėje, gali spontaniškai formuotis ant sustingusios bazaltinės lavos. Tokio vulkaninio stiklo prieš 4,35 mlrd. metų mūsų planetos paviršiuje netrūko. Panašūs bazalto sluoksniai liko ir Marse. Jei mokslininkų išvada teisinga, tai gyvybės pagrindas vėlyvuose Žemės tipo planetų formavimosi etapuose atsiranda praktiškai automatiškai.
Elisa Biondi vadovaujama FAME chemikų grupė parodė, kad ilgos, 100 – 200 nukleotidų, RNR molekulės stabiliai susidaro, nukelozidų trifosfatams paprasčiausiai prasisunkiant per vulkaninį stiklą. Tyrimas publikuotas Astrobiology žurnale, praneša Phys.org.
„Tais laikais bazaltinis stiklas Žemėje buvo visur, — sakė vienas iš tyrėjų Stephen Mojzsis. — Praėjus keliems šimtams milijonų metų po Mėnulio susiformavimo, dėl dažnų asteroidų smūgių ir didelio jaunos planetos vulkaninio aktyvumo susiformavo bazaltinio stiklo šaltinis – išsilydžiusi bazaltinė lava. Smūgiai išgarino ir vandenį, taip išdžiovindami žemę ir atverdami vandeningus sluoksnius, kuriuose galėjo formuotis RNR.“
Tie patys smūgiai atgabeno ir nikelį, kuriam esant, kaip parodė mokslininkai, iš nukleozidų ir vulkaniniame stikle esančio aktyvaus fosfato formuojasi nukleozidų trifosfatas. O bazalte esantis boras kontroliavo šių trifosfatų formavimąsi.
Autoriai atkreipia dėmesį į tokio modelio paprastumą, jį galima išbandyti mokyklos laboratorijoje. Tereikia sumaišyti ingredientus, palaukti kelias dienas ir galima aptikti RNR, sako Jan Špaček, kuris tyrime nedalyvavo, bet kuria instrumentus, skirtus aptikti nežemiškos kilmės genetinius polimerus Marse.
Tie patys mineralai, stiklas ir smūgių žymės Marse yra jau seniai. Tačiau ten nebuvo tektoninių poslinkių, Žemėje gilyn į mantiją panardinusių daugumą senesnių nei 4 milijardų metų uolienų. Tad, tokio amžiaus akmenys tebeguli Marso planetos paviršiuje. Nesenomis misijomis Marse jau aptiktos visos būtinos uolienos, tarp kurių ir boratai.
„Jei taip paprastai gyvybė susidarė Žemėje, tai ji atsirado ir Marse, — svarsto tyrimo bendraautorius Steven Benner. — Todėl taip svarbu kuo aktyviau ieškoti gyvybės Marse“.
Šių metų sausį Curiosity robotas Marso paviršiaus grunto bandiniuose aptiko anglies žymes. Žemėje tokios charakteristikos vienareikšmiškai liudija biologinius procesus
hightech.plus