500 metrų gylio gręžinyje po Antarktidos ledu – mokslininkus pribloškęs objektas: nieko panašaus iki šiol nebuvo regėję (Foto, Video)  ()

500 metrų gylyje po Antarktidos ledo paviršiumi mokslininkai aptiko ertmę, kurioje gyvuoja unikali ekosistema. Mokslininkai pripažino, kad tai iki šiol neregėtas poledinis darinys, esantis po Antarktidos ledynu. Tyrėjai šį „slaptą ir tamsų pasaulį“ pargabeno į dienos šviesą – jame knibžėte knibžda nesuskaičiuojama galybė miniatiūrinių būtybių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai „poledinį“ pasaulį atrado po „Larseno“ ledo masyvu, milžinišku ledo luitu, prisitvirtinusiu prie rytinio Antarktidos išskyšulio. Būtent čia 2021-aisiais atskilo didžiausias ledkalnis pasaulyje.

Anksčiau palydovinės nuotraukos toje ledyno vietoje parodė neįprastai didelį aktyvumą, nes čia ledo luitas jungiasi su žemynu. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai yra poledinės upės požymis.

Norėdami ištirti, kas slypi toje numanomoje upėje, mokslininkai išgręžė 500 metrų gylio gręžinį lede, pasinaudodami karšto vandens žarna ir galiausiai pasiekė „poledinį“ pasaulį.

Mokslininkų komanda lediniu tuneliu nuleido gilyn vaizdo kamerą ir užfiksavo mirguliujančius, neryškius taškelius. Iš pradžių jie pamanė, kad filmavimo įranga sugedo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo blogai sufokusuota optika. Nustačius tinkamus parametrus, mokslininkai išvydo galybę judančių vėžiagyvių.

 

Toks reginys pribloškė visą komandą, nes jie nesitikėjo tokiame gylyje, ledo masyve esančioje poledinėje upėje, aptikti esančios gyvybės.

„Matant visus tuos gyvius, plaukiojančius aplink mūsų vaizdo kamerą, tampa aišku, kokia svarbi ekosistema čia egzistuoja“, – teigė fizikinės okeanografijos specialistas Craigas Stevensas iš Naujosios Zelandijos Nacionalinio vandenų ir atmosferos tyrimų instituto.

Ši poledinė ekosistema, kurioje kunkuliuoja gyvybė, „privertė mokslininkų komandą šokinėti iš džiaugsmo“, pridūrė C. Stevensas.

Ekspertai jau anksčiau buvo įtarę, kad po Antarktidos ledynais yra milžiniškas poledinių upių, ežerų ir estuarijų tinklas. Tačiau nebuvo žinoma, ar jose yra susiformavusios ekosistemos. Todėl šis atradimas mokslui – ypatingai svarbus.

„Tyrinėti ir surinkti pavyzdžius iš tokios upės yra tarsi būti pirmam, kuris įžengia į paslaptingą, dar neatrastą pasaulį“, – leidiniui „The Guardian“ tikino ledynų mokslininkas Huwas Horganas iš Viktorijos universiteto Naujojoje Zelandijoje.

 

H. Horganas pirmasis pastebėjo galimas poledynines struktūras dar 2020-aisiais, tyrinėdamas šios teritorijos palydovines nuotraukas. Jose buvo matomi pakitimai ledo paviršiuje, rodantys poledinę upę. Nepaistant itin iškalbingų palydovinių nuotraukų, įgriuvos ledo paviršiuje iš pradžių aptikti nepavyko. „Tačiau tada radome nedidelį šlaitą ir nusprendėme, kad aptikome tinkamiausią vietą“, – teigė C. Stevensas.

Po to, kai komanda nuleido kamerą gilyn į poledinę upę, mokslininkai nustebino tai, kad atrastas urvas, pilnas vandens, kardinaliai skyrėsi nuo to, kokį jie buvo įsivaizdavę esant. Buvo manoma, kad erdvės viršutinė dalis bus nuožulniai plokščia. Tačiau ji turėjo daugybę briaunų, nelygumų ir išsibangavimų. Be to, ertmė buvo gerokai platesnė ties jos viršumi. „Ji atrodė kaip duonos kepalas, tik apverstas pagrindu aukštyn“, – vaizdžiai pasakojo C. Stevensas.

Mokslininkai taip pat netikėtai atrado, kad vanduo, esantis po ledu, išsiskaido į 4-5 skirtingas sroves, tekančias priešingomis kryptimis. „Tai keičia mūsų dabartinį suvokimą ir šių ekosistemų modelius. Mums dar reikės išsiaiškinti, ką tai reiškia“, – teigė C. Stevensas.

 

Mokslininkai, tyrinėję poledinę upę, savo tyrimus pradėjo šių metų pradžioje, dar prieš rekordinį Tongos ugnikalnio išsiveržimą sausio 15 dieną. Šis milžiniškas sprogimas sukėlė slėgio bangas, kurios suvirpino Žemės atmosferą tarsi varpo gaudesys. Matuokliai, kuriuos mokslininkai įrengė savo tyrimų vietoje poledinėje upėje, užfiksavo panašias slėgio bangas, skrodusias per visą poledinę ertmę.

„Buvo įspūdinga stebėti Tongos ugnikalnio efektą, kurio išsiveržimas vyko tūkstančiai kilometrų nuo šios vietos. Tai priminimas, kaip tarpusavyje susijusi mūsų planeta“, – tikino C. Stevensas. Anot mokslininkų, tyrimai bus tęsiami siekiant išsiaiškinti, kaip veikia naujai atrasta poledinės upės ekosistema ir kaip maistinės medžiagos cirkuliuoja Antarktidos poledinių upių tinkle bei aprūpina gyvybės egzistavimą šioje vietoje.

 

Be to, mokslininkai yra sunerimę, kad net ir tokios slaptos ekosistemos vieną dieną bus paveiktos kardinaliai besikeičiančio klimato ir kylančios atmosferos temperatūros. „Klimatas keičiasi ir kai kurie esminiai dalykiai dar tik bus suprasti mokslo. Tačiau kas jau yra tikrai aišku, kad didieji pokyčiai jau yra čia pat“, – reziumavo C. Stevensas.

Šaltiniai:

https://niwa.co.nz/news/the-search-for-answers-in-the-ice

https://www.livescience.com/hidden-ecosystem-under-antarctic-ice

https://www.theguardian.com/world/2022/jun/06/hidden-world-of-marine-life-discovered-in-antarctic-river-under-ice

Aut. teisės: delfi.lt
(18)
(0)
(18)

Komentarai ()