Per ateinančius dešimtmečius labai pasikeis tai, kaip mes stebime savo sveikatą, ieškome medicininės pagalbos ir sprendžiame sveikatos problemas. Žvilgtelėkime, kur žmonija juda ir kokie šiandien dar atrodantys kaip stebuklingi dalykai laukia visai už kampo.

Šiandien pažvelgsime į tai, kaip tie mokslo pokyčiai ir pažanga iki šio amžiaus vidurio pakeis mediciną. 

Kaip ir visi kiti mūsų tyrinėti gyvenimo aspektai, ši revoliucija jau gerokai įsibėgėjo, tačiau artėjant 2050 m. ji labai paspartės. Tai suteiks naujų galimybių sveikesniam gyvenimui, bet kartu ir naujų pavojų.

Nors galima drąsiai teigti, kad ateityje daugiau žmonių galės gyventi ilgiau ir sveikiau, taip pat tikėtina, kad ateities kartos susidurs su grėsmėmis sveikatai, kurios šiandien yra mažiau paplitusios ar net nežinomos. 

Kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą, medicinos sritį paveiks šių penkių kategorijų pokyčiai:

• Dideli duomenys (Big Data), biometriniai duomenys ir daiktų internetas
• Mašininis mokymasis, DI (dirbtinis intelektas) ir pažangi analizė
• Klimato kaita ir aplinkos keliami pavojai sveikatai
• „Vidiniai“ prietaisai, robotika, nanorobotika ir bionika
• Genų inžinerija ir biospausdinimas

​Kiekvieną šią sritį aptarsime išsamiau.

Dideli duomenys ir individualizuota sveikatos priežiūra

„Jei galėtume kiekvienam asmeniui suteikti reikiamą kiekį mitybos ir mankštos, ne per mažai ir ne per daug, būtume radę saugiausią kelią į sveikatą.“ 

Šiuos žodžius ištarė Hipokratas – viena įtakingiausių medicinos srities figūrų. Šiandien šis samprotavimas savaime tapęs priežiūros ir sveikatos stebėjimo pagrindu, o tai su laiku daryti darosi vis lengviau.

Taip daugiausia yra dėl nešiojamųjų technologijų (išmanieji laikrodžiai, apyrankės ir kt.) sprogimo ir belaidžio interneto ryšio augimo. Nuo programėlių išmaniajame telefone iki kūno rengybos stebėjimo įrenginių – žmonės gali išmatuoti savo širdies ritmą, kraujospūdį, mitybos įpročius, sudegintų kalorijų skaičių ir per dieną nueitų žingsnių skaičių.

Iki šio amžiaus vidurio ši tendencija taps norma daugumoje pasaulio šalių, nes prieiga prie interneto taps beveik visuotinė. Remiantis 2018 m. JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) ataskaita, iki 2050 m. 90% pasaulio gyventojų (2050 m. sudarys 9,73 mlrd. žmonių) turės prieigą prie interneto, o šiandien tą turi daugiau nei 4 mlrd. (iš maždaug 7,9 mlrd.).

Be daugiau nei keturių milijardų naujų vartotojų, iki 2050 m. eksponentiškai padidės prie interneto prijungtų belaidžių įrenginių skaičius. 2016–2021 m. prie belaidžio vietinio tinklo prijungtų įrenginių skaičius išaugo nuo 8,36 iki 22,2 mlrd. (arba 265%). Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio šis skaičius pasieks daugiau nei 100 mlrd.

Kartu su šimtais milijardų kamerų, jutiklių, namų ir ištisų miestų, kurie bus sujungti, dėl to atsirandantis duomenų sprogimas sukurs tai, kas žinoma kaip „daiktų internetas“. Gaunamas kasdienis duomenų kiekis bus milžiniškas, o nemaža dalis bus medicininio pobūdžio.

Ateityje „išmaniuosiuose namuose“ visi šie duomenys bus po ranka ir bus galima atlikti sveikatos diagnostiką ir (arba) gauti rekomendacijas. Žmonėms bus pasakyta, kaip jiems sekasi pasiekti ar išlaikyti tam tikrus sveikatos tikslus. Ir jei iškyla problemų, jie bus įspėjami ir liepiama nedelsiant pranešti gydytojui, o galbūt apie tai bus pranešta automatiškai.

DI – medicinos asistentas

Su didžiuliais medicininių duomenų kiekiais sveikatos priežiūros institucijoms ir specialistams teks kažkaip tvarkytis, todėl visa tai stebėti bus naudojama pažangi analizė ir mašininis mokymasis (dar žinomas kaip dirbtinis intelektas). Labiau lokalizuotai DI bus naudojami pacientų duomenims analizuoti, siekiant nustatyti galimų sveikatos būklių požymius/pokyčius ir numatyti būsimas ligas.

Tai suteiks sveikatos priežiūros specialistams galimybę iš anksto aptikti problemas ir greičiau bei efektyviau diagnozuoti atvejus (su mažesne klaidingos diagnozės rizika). Pacientų istorijos taip pat bus daug naujesnės ir išsamesnės, o pagyvenusių žmonių ir žmonių, kuriems gresia insultas, širdies priepuolis ir kt., medicininė būklė galės būti stebima realiuoju laiku.

Kalbant apie didesnio mastelio panaudojimą, dirbtinis intelektas taip pat bus atsakingas už pasaulinių sveikatos modelių analizę, kad būtų galima stebėti pandemijas ir ligų plitimą. Galimybė sekti ligų pernešėjus ir numatyti esamų virusų mutacijas bus dar svarbesnė, nes klimato kaita skatina mirtinų virusų plitimą visame pasaulyje.

Paskutinis, bet vargu ar mažiau svarbus dalykas, DI kaip asistento tyrimai padės sukurti naujus ligų gydymo būdus ir vaistus. Paprastai naujų vaistų ir vakcinų gamyba yra daug išlaidų ir laiko reikalaujantis procesas, todėl didžiosios farmacijos kompanijos jau kreipiasi į dirbtinio intelekto technologijos vystytojus, kad padėtų atrasti naujus vaistus. Tai jau vyksta šiomis dienomis.

Kadangi šios DI platformos tampa vis sudėtingesnės ir pažangesnės, naujų vaistų kūrimo procesas taps daug greitesnis ir ekonomiškesnis. Dar iki 2050 m. tikimasi skiepų nuo ŽIV, kai kurių vėžio rūšių ir maliarijos, o tai reiškia, kad šias ligas bus galima įtraukti prie išnaikintųjų sąrašo: kaip raupus.

Daugiau gyvybių ir ilgesnis gyvenimas

Be ligų išnaikinimo, sveikata iki amžiaus vidurio pagerės dviem būdais. Viena vertus, padidėjus prieigai prie medicinos paslaugų besivystančiose šalyse smarkiai sumažės kūdikių mirtingumas ir moterų, kurios miršta gimdymo metu, skaičius. Tuo tarpu ilgaamžiškumo gydymas išsivysčiusiame pasaulyje leis žmonėms gyventi ilgiau ir sveikiau.

1990–2019 m. vaikų, mirusių nesulaukus penkerių metų, skaičius sumažėjo 59%, nuo 93 mirčių 1 000 gimimų 1990 m. iki 38 mirčių 2019 m. Pagrindinės to priežastys buvo besivystančiose šalyse išaugusios medicinos paslaugos, jų kokybė ir prieinamumas, kur kūdikių mirtingumas 1990–2015 m. laikotarpiu nuo 1 iš 10 (10%) sumažėjo iki 1 iš 20 (mažiau nei 5%).

Prognozuojama, kad iki 2030 m. vidutinis kūdikių mirtingumas visame pasaulyje sieks 2%. Nors tikimasi, kad ši tendencija tęsis, tačiau sveikatos priežiūros augimas ir geresnė jos prieiga turės kovoti su kylančiais klimato kaitos keliamais pavojais sveikatai (daugiau apie tai bus šiame straipsnyje toliau). Tuo tarpu gyvenimo trukmė išsivysčiusiame pasaulyje ilgės dėl gydymo progreso, kuris atitolina senėjimą.

2019 m. vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje buvo 72,6 metų, tai yra dvigubai ilgesnė nei 1900 m. Iki 2050 m. žmonių, turinčių galimybę gauti aukščiausios kokybės medicininę priežiūrą, ji gali pailgėti iki 115 metų ar dar ilgesnės. Be personalizuotos medicinos ir patobulintos duomenų analizės, pagrindinis veiksnys bus nanorobotikos sukūrimas (daugiau apie tai toliau).

Esant normaliam senėjimo procesui, pasikartojančios nukleotidų sekos tiesinių chromosomų galuose (vadinamos „telomerais“) laikui bėgant trumpėja. Tai galiausiai sukelia ląstelių pažeidimą ir mirtį (dar žinomas kaip senėjimas) ir su amžiumi susijusių ligų atsiradimą. Tačiau naudojant pakankamai mažas mašinas, kad būtų galima pasiekti chromosomas, telomerai gali būti periodiškai pailginti, kad būtų sulėtintas senėjimas ir pailgintas žmogaus gyvenimas.

Yra manančių, kad tokios medicininės procedūros leis pasiekti klinikinį nemirtingumą, kai žmonės gali pratęsti savo gyvenimą neribotam laikui pasitelkę medicininę intervenciją. Nors tai gali būti klaidinga mintis, iki 2050 m. pažangios medicinos, bionikos ir kitų pažangų technologijų derinys greičiausiai padidins vidutinę gyvenimo trukmę visame pasaulyje.

Aplinkos grėsmės

Nuo dabar iki 2050 m. viena didžiausių grėsmių, su kuriomis susidurs pasaulio gyventojai, yra tai, kaip klimato kaita paveiks socialinius ir aplinkos veiksnius, lemiančius sveikatą. Tai apima oro kokybę, geriamąjį vandenį, maisto saugą ir pastogę – visoms joms tam tikru mastu pakenks kilusi pasaulinė temperatūra, potvyniai, ekstremalūs orai ir sausra.

Pirmiausia, kylant temperatūrai padidės ligų, tokių kaip Laimo ligos, Zika, Vakarų Nilo, Ebola, Dengės karštligės ir kitų šilto oro virusų plitimo į vėsesnius pasaulio regionus rizika. 

Ir čia TIK vienas iš tų „privalumų“, apie kuriuos pamiršta šaukiantys, kad klimato kaita, šiltėjantys orai Lietuvoje ir būsima 10 mėn. vasara su palmėmis yra puiku.

Panašiai augančių miestų ir kitų urbanizuotų vietovių gyventojų skaičiaus augimas padidins kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Remiantis JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento parengta ataskaita „Pasaulio gyventojų perspektyvos 2019“, iki 2050 m. apie 68% pasaulio gyventojų (6,6 milijardo žmonių) gyvens miestuose (palyginti su 55% šiandien). 

Kylant temperatūrai, ligoms, išsekus ištekliams ir kylant jūros lygiui, miestų centruose gyvenantys žmonės patirs daugybę pavojų sveikatai.

Kaip paaiškinama IPCC penktojoje vertinimo ataskaitoje (AR5):

• Prognozuojama, kad miesto zonose dėl klimato kaitos padidės rizika žmonėms, turtui, ekonomikai ir ekosistemoms, įskaitant riziką dėl karščio, audrų ir ekstremalių kritulių, vidaus ir pakrančių potvynių, nuošliaužų, oro taršos, sausros, vandens trūkumo, jūros lygio kilimo ir audrų sukeltų niokojančių bangų (labai didelė rizika). Ši rizika padidėja tiems, kurie neturi būtiniausios infrastruktūros ir paslaugų arba gyvena atvirose vietovėse.

Kaimo vietovėse padidėjusi sausra, ekstremalūs orai ir ligos turės didelį poveikį maisto saugumui ir žemės ūkio pramonei. Apskritai pažeidžiamos populiacijos apims tuos, kurie gyvena mažose salose, pakrančių regionuose, megapoliuose ir kalnuotuose bei poliariniuose regionuose. Tačiau labiausiai pažeidžiami žmonės bus besivystančiose šalyse, ypač vaikai ir pagyvenę žmonės.

Tiesą sakant, PSO numato, kad 2030–2050 m. dėl klimato kaitos kasmet bus apie 250 000 papildomų mirčių. Apytiksliai 38 000 iš jų bus pagyvenę žmonės, mirę nuo karščio poveikio, 48 000 – dėl dizenterijos (daugiausia sukelto užteršto geriamojo vandens), 60 000 – dėl maliarijos, o 95 000 – dėl nepakankamos mitybos vaikystėje.

Norint sušvelninti to poveikį žmonių populiacijoms, reikės tarptautinio bendradarbiavimo ir daugiašalių pastangų siekiant perkelti migrantus, platinti vaistus ir medicinos paslaugas bei sukurti krizei įveikti reikalingą infrastruktūrą.

Psichikos ligos yra nauja pandemija

Nors iki 2050 m. daugelis mirtinų ir degeneracinių ligų bus išgydytos (arba bus ypatingai arti to), jų vietą užims kiti negalavimai. Patobulinus mediciną ir vaistų tiekimą pailgės vidutinė gyvenimo trukmė, bet aplinkos problemos padidins sveikatos problemų ir grėsmių lygį.

Manoma, kad iki 2030-ųjų depresija ir psichinės ligos aplenks širdies ligas ir taps didžiausia sveikatos problema visame pasaulyje. Prie to prisidės skolos, nedarbas, smurtas šeimoje, karas, įtampa gyvenant miesto aplinkoje, aplinkos blogėjimas ir nelaimės.

Be to, tam įtakos turės ir besikeičianti demografija, ypač kalbant apie amžių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2015–2050 m. 60 metų ir vyresnių pasaulio gyventojų dalis beveik padvigubės – nuo ​​maždaug 900 mln. iki 2 milijardų (12–20%). Iš šių asmenų maždaug 20% kentės nuo kognityvinių sutrikimų (t.y. demencijos, Alzheimerio, Parkinsono ir kt.)

Tęsinys kitame puslapyje

„Prarastų metų“ problema

Nors patobulinus diagnostiką ir gydymą šios sveikatos problemos bus išspręstos efektyviau, depresija išliks pagrindine „prarastų metų“ (t.y. metų, pragyventų prastos sveikatos būklės) priežastimi. Laimei, geresnis neurologijos supratimas ir vaistų atradimo patobulinimai taip pat reikš, kad depresija sergantys žmonės galės gauti veiksmingą gydymą.

Be to, pastaraisiais metais išaugęs visuomenės informuotumas lėmė vis didesnį destigmatizavimą. „HealthPartners Institute“ atliktos apklausos duomenimis, 2017–2019 m. žmonių, kurie jautėsi patogiai kalbėdami apie savo psichinę ligą, procentas išaugo nuo 66% iki 71%.

Toje pačioje apklausoje pastebėta, kad padaugėjo žmonių, norinčių pasikalbėti su draugais apie savo psichinę ligą (34–41%), taip pat sumažėjo nenoras kreiptis pagalbos (50–46%). Akivaizdu, kad padidėjęs informuotumas lemia didesnį sąmoningumą ir sveikesnį požiūrį. Taigi, nors iki 2050 m. depresija gali būti dažnesnė, visuomenės suvokimas ir medicinos mokslas bus palankesni.

Nuo nešiojamų iki „vidinių“ įrenginių

Taip pat tikimasi, kad sveikatos būklės stebėjimas sparčiai tobulės, kai įterptoji elektronika (dar žinoma kaip „vidinė“, angl. internals) taps prieinama komerciškai. Juos sudarys lankstūs elektroniniai pleistrai, kuriuos bus galima priklijuoti tiesiai prie raumenų ir organų, kad būtų galima stebėti širdies susitraukimų dažnį, kepenų funkciją, inkstų funkciją, virškinimą, kvėpavimą ir smegenų veiklą, ar neatsiranda sutrikimų požymių.

Tie patys prietaisai taip pat galėtų paleisti vaistus, jei reikia, o tai būtų ypač naudinga pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar neurologiniais sutrikimais. Tarp vidinių jutiklių, kurie reguliariai stebi sveikatą, ir tų, kurie gali skirti vaistus, žmonės galės pritaikyti savo sveikatos priežiūrą taip, kaip niekada anksčiau.

Nors šie prietaisai padės tobulėti individualiai pritaikytai medicinai, jie tikrai taps įprastine priemone ir ligoninėse. Užuot stebėję pacientų gyvybinius požymius ir biometrinius duomenis su prie kūno pritvirtintais geliniais lipdukais, juos laidais jungiančiais prie didelės įrangos, viskas, ką gydytojai ir slaugytojai turi žinoti, bus belaidžiu būdu perduodama iš nešiojamų jutiklių tiesiai į paciento stebėjimo sistemą.

Į „vidinių“ kategoriją taip pat reikia įtraukti nanomašinas, mažyčius robotus, kurių skersmuo yra tik keli mikronai arba 1 × 10^-3 mm. Prognozuojama, kad 2009–2025 m. pasaulinė nanomedicinos rinkos vertė išaugs nuo 53 mlrd. USD iki 334 mlrd. USD – vidutiniškai po 17,5% kasmet. Esant tokiam augimo tempui, iki 2050 m. rinka bus įvertinta daugiau nei 19 trilijonų USD.

Iki amžiaus vidurio nanomedicina bus įvairių formų, įskaitant nanojutiklius, nanodaleles ir nanorobotus. Nanosensoriai bus mažų mašinėlių pavidalo su nedideliais radijo/mikrobangų skleidėjais ir (arba) spektrometrais. Jie bus žmogaus viduje ir nuskaitys naudotojo kraują ir minkštuosius audinius, ar nėra cheminio disbalanso, bakterijų, virusų, ŽIV ar vėžio ląstelių požymių.

Jau daugelį metų nanodalelės buvo tiriamos dėl jų galimo pritaikymo medicinoje ir, tikėtina, ateinančiais metais taps vyraujančia vaistų pristatymo į žmogaus organizmo reikiamą vietą priemone. Pavyzdžiui, įrodyta, kad nanodalelės, kuriose yra bičių nuodų, labai veiksmingos naikindamos vėžines ir ŽIV ląsteles, o aplinkiniai audiniai lieka nepažeisti.

Šiuo atžvilgiu medicininės nanodalelės galėtų išgydyti mirtinas ligas be žalingo šalutinio poveikio, būdingo chemoterapijai ar antivirusiniams vaistams. Tuo tarpu būtų galima sukurti nanorobotus, kurie patektų į kraują ir kuriems būtų pavesta išvalyti apnašas ir užsikimšimus iš arterijų, gerinti kraujotaką, ištaisyti opas, aneurizmas ir kitas sveikatos problemas.

Medicininiai nanorobotai, kuriuos įdarbina ligoninės ir greitosios medicinos pagalbos komandos (EMT), gali panaikinti tiriamosios chirurgijos poreikį ir senamadišką diagnostinį metodą. Tiesiog sušvirkškite pacientui nanorobotų kultūrą, o gydytojai arba pirmieji atsakingi asmenys turės visus duomenis, reikalingus gyvybę gelbstinčiam gydymui.

Virtualios apžiūros ir gydytojai

Dėl didėjančios plačiajuosčio interneto prieigos gali būti, kad iki amžiaus vidurio gydytojams ir pacientams net nereikės susitikti asmeniškai. Nors tiesioginės konsultacijos vis dar egzistuos ir bus tinkamiausias būdas rimtais atvejais, „telekonsultacijos“ didžiąja dalimi pakeis reguliarius patikrinimus.

Naudodami savo buitinius jutiklius, nešiojamus prietaisus ir „vidinius“ įrenginius, pacientai galėtų tiesiog nusiųsti savo sveikatos priežiūros duomenis gydytojui, kuris juos paaiškintų (galbūt su DI pagalba) ir taip atliktų medicininę konsultaciją. Laikui bėgant šios konsultacijos greičiausiai taps sudėtingesnės, o ne tik bus remiamasi įrenginiais ir programėlėmis, pvz., „Skype“ ar „Zoom“, o galiausiai apims įtraukiančios virtualios realybės naudojimą.

Kartu su mašininio mokymosi ir DI pažanga pacientams gali net nereikėti žmogiškojo gydytojo, kad jis galėtų patarti. Tiesą sakant, daugiau žmonių visame pasaulyje gali patikėti savo sveikatos informaciją dirbtiniam intelektui (virtualiam praktikui arba „VP“), kuris, atsižvelgdamas į simptomus, praneš, kas gali būti negerai.

Dėl pažangios robotikos, sensorinio grįžtamojo ryšio (angl. haptics) ir virtualios realybės gydytojai, kad ir kur tuo metu bebūtų, galės atlikti operacijas pacientams visame pasaulyje – daryti „teleoperacijas“. Nors robotų chirurgijos komplektai, prijungti prie interneto, atliks faktines operacijas, greičiausiai tai bus žmogaus chirurgo (naudojančio visą kūną dengiantį VR kostiumą) darbas.

Robotika ir bionika

Robotikos ir bionikos pažanga taip pat bus medicinos inovacijų priešakyje, artėjant 2050 m. Jau matėme, kaip robotai egzoskeletai gali padėti žmonėms atsigauti po traumų ir susidoroti su daliniu paralyžiumi. Tačiau iki 2050 m. egzoskeletai, kurie greičiausiai bus lengvesni, mažesni ir pagaminti iš lanksčių medžiagų, bus tik ledkalnio viršūnė!

Iki 2050 m. robotika ir kibernetika taps įprasta karių dalimi – ir mūšio lauke, ir už jo ribų. Tačiau tai bus komercinė rinka, kurioje ši pažanga turės didžiausią poveikį, ypač pacientams, sveikstantiems po sunkių nelaimingų atsitikimų ir traumų.

Pavyzdžiui, regos netekimą patyrusiems pacientams bus prieinami akių implantai, kurie atstatys (ar net pagerins) regėjimą, o klausos praradimą gali ištaisyti dirbtinė sraigė ir ausies kauleliai. Optogenetiniai stimuliatoriai, kurie remiasi šviesos impulsais, kad stimuliuotų raumenis, galėtų gydyti minkštųjų audinių sužalojimus, kuriems kitu atveju prireiktų daugelį metų trunkančio operacijų, fizioterapijos ir vaistų nuo skausmo komplekso.

Kita svarbi naujovė (kurią šiandien jau matome Neuralink pavidalu) yra nervų implantai, kurie, kaip tikimasi, taps įprastais iki šio amžiaus vidurio. Minkšti ir lankstūs implantai gali būti naudojami smegenų–mašinų ir smegenų–smegenų sąsajoms (BMI ir BBI), taip gydant smegenų traumas bei neurologines ligas.

Taip pat klesti bionikos sritis, kurioje elektronika imituoja biologiją, kad pagerintų žmogaus gebėjimus. Nors pasirenkamieji ir kariniai patobulinimai yra neišvengiami, medicinos pritaikymas, pavyzdžiui, dirbtinių organų ir pakaitinių galūnių srityse, tikriausiai bus labiausiai paplitusios panaudojimo kryptys iki 2050 m.

Pastaraisiais metais prekyboje atsirado protezai, kuriuose naudojami elektrodai, prijungti prie vartotojo nervų kanalų, leidžiantys jiems valdyti galūnes taip, tarsi tai būtų jų biologinės rankos ar kojos. Be to, šiandien yra protezai, kurie gali suteikti sensorinį grįžtamąjį ryšį. Tam naudojami elektrodai, kurie stimuliuoja specifinius nervus (slėgio, vibracijos, temperatūros, malonumo/skausmo).

Iki 2050 m. ši pažanga gali baigtis bioninių patobulinimų sukūrimu, kurie niekuo nesiskirs nuo tikrųjų – bent jau išvaizda. Kadangi ši technologija tampa vis lengviau prieinama, ji taip pat vis didesniam kiekiui žmonių leis išvengti mirties ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.

Genų redagavimas ir biospausdinimas

2012 m. buvo padarytas vienas reikšmingiausių atradimų biologijos ir medicinos istorijoje, kai Jennifer Doudna ir Emmanuelle Charpentier paskelbė tyrimus, kurie parodė, kad Cas9 baltymas (su CRISPR susijęs baltymas 9) gali būti programuojamas naudojant RNR. Tai atvėrė duris CRISPR-Cas9 genomo redagavimui, kai pati DNR struktūra gali būti pakeista, kad būtų pašalintos arba pridėtos sekos.

Tikimasi, kad ateinančiais dešimtmečiais genomo redagavimo patobulinimai paskatins genų inžineriją ir daugelio genetinių ligų pašalinimą. Tuo tarpu tikimasi, kad pasirodys praktikoje prieinamos genų terapijos, kurios padės atkurti regėjimą ir klausą bei išgydyti  Alzheimerio, Parkinsono, paralyžiaus ir kitas pacientų būkles bei degeneracines ligas.

Kitos gydymo galimybės, kurios taps įprastos iki amžiaus vidurio, yra kamieninių ląstelių terapija. Iš tikrųjų tikimasi, kad kamieninių ląstelių vaistinės, tiekiančios audinių terapiją, išsivysčiusiose šalyse bus prieinamos iki 2030-ųjų pradžios, siūlančios įperkamus, individualizuotus ir tikslinius gydymo būdus, skirtus atkurti kūno dalims, organams ir gebėjimams.

Didėjantis kamieninių ląstelių prieinamumas taip pat turės drastiškų pasekmių biospausdinimui. Kaip medicininis 3D spausdinimo (priedų gamybos) taikymas, biospausdinimas apima kamieninių ląstelių naudojimą gaminti biologines medžiagas, įskaitant odos, kaulų, organų ir kūno dalių pakeitimą.

Kadangi biospausdinimas taps lengviau prieinamas, žmonės galės nueiti į kliniką ar ligoninę, bus paimtas DNR mėginys ir greitai paruošta kamieninių ląstelių kultūra, pagrįstą jų genomu. Tada šias kamienines ląsteles būtų galima panaudoti gaminant viską, ko žmogui reikia, ar tai būtų naujas inkstas, odos transplantatas ar naujos kraujagyslės.

Pabaigai…

Yra daug metrikų, skirtų žmogaus augimui ir vystymuisi įvertinti. Kai kuriems žmonėms pažanga yra didesnių, blizgesnių ir sudėtingesnių struktūrų kūrimas. Kitiems tai yra žmonių (ir kitų gyvų būtybių) skaičius mūsų visuomenėje, kuriems mes norime suteikti pagrindines teises ir privilegijas. Kai kurie netgi mano, kad pažanga gali būti matuojama tuo, kaip efektyviai žudome vienas kitą.

Tačiau dauguma žmonių tikriausiai sutiktų, kad medicinos padėtis ir tai, kaip mes rūpinamės savo ligoniais ir sužeistaisiais, yra pats vertingiausias rodiklis, leidžiantis įvertinti, kaip toli nuėjome. Iki 2050 m. padarysime neįtikėtiną pažangą, išgydysime kai kurias mirtingiausias ligas ir pagerinsime gyvenimo kokybę milijardams žmonių visame pasaulyje.

Ši pažanga bus kruopščiai išbandyta, nes naujos grėsmės sveikatai, kurių daugelis bus klimato kaitos pasekmė, nustums mūsų infrastruktūrą ir pastangas iki limitų ribos.

Kaip viskas susiklostys? Sunku pasakyti. Tačiau iš mūsų dabartinės perspektyvos yra aiškios dvi galimybės – arba viskas ilgainiui pagerės, arba toliau blogės. Laimei, visi šiandien gyvenantys turi galimybę prie to prisidėti. Vienintelis klausimas, ar mes susidorosime su užduotimi?

Komentarai ()