[Žinios trumpai] Mokslininkai ūžia: naujas atradimas sugriauna daugybę teorijų ir priverčia suabejoti žmonijos kilme ()
Dar 1947 m. Robertas Broomas ir Johnas T. Robinsonas atrado senovės priešžmogio fosilijas. Tuo metu daugelis manė, kad kaukolė, identifikuota kaip Australopiteko dalis, yra maždaug 2,1–2,6 milijonų metų amžiaus. Daugelis taip pat manė, kad Australopitekų gentis yra tikėtinas homo genties pirmtakas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar naujas tyrimas išmetė visus šiuos įsitikinimus pro langą. Mokslininkai paskelbė naują tyrimą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Jame Darryl Granger ir kiti autoriai teigia, kad kaukolė datuojama nuo 3,4 iki 3,6 milijono metų.
Tai beveik vieno milijono metų skirtumas. Iš esmės šis tyrimas sugriovė teorijas, kad australopitekai ir kiti panašiai datuoti skeletai yra šiuolaikinės žmonijos pirmtakai.
Ką visa tai reiškia?
Granger sako, kad Pietų Afrikos urvuose, kuriuose buvo aptiktas australopitekas, yra daugiau fosilijų nei bet kurioje pasaulio vietoje. Vietovė, žinoma kaip Sterkfonteino urvai, dabar yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, žinomą kaip Žmonijos lopšys.
Dabar, anot naujų įrodymų, Pietų Afrikoje rastos fosilijos yra iš to paties laiko, kaip ir žinomos fosilijos, pavyzdžiui Liusi, kuri buvo rasta Etiopijoje dar 1974 m.
Granger pažymi, kad labai sunku nustatyti Pietų Afrikoje rastų fosilijų datą. Jis sako, kad fosilijos daug senesnės nei manyta iš pradžių. Australopiteko atradimas suklaidino daugelį todėl, kad fosilija parodė kaukolę, panašesnę į šimpanzę. Daugelis manė, kad smegenys išsivystė tuo pačiu metu, kai priešžmogiai pradėjo vaikščioti vertikaliai, tačiau mokslininkai vėl laužo galvą.
