Ar visų žmonių protėviai išsivystė Europoje, ne Afrikoje? ()
Senovinės europinės žmogbeždžionės žandikauliai gali daug pasakyti apie mūsų protėvių kilmę. Nauja šių fosilijų analizė remia kontroversišką idėją, kad žmonių pirmtakės žmogbeždžionės, išsivystė pietryčių Europoje, o ne Afrikoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Homininai – primatų grupė, kuriai priklauso šiuolaikinis žmogus, išnykę žmonės, tokie, kaip neandertaliečiai ir denisoviečiai, ir mūsų naujausi protėviai, tokie, kaip australopitekai ir žymiausia jų atstovė Lucy.
1871 metais savo knygoje The Descent of Man, Charlesas Darwinas iškėlė idėją, kad homininų grupė išsivystė Afrikoje – šiai idėjai pritaria dauguma antropologų. Bet jis taip pat rašė, kad ši grupė galėjo rastis ir Europoje, nes čia tuo metu jau buvo atrastos didžiųjų žmogbeždžionių fosilijos. „Darwinas buvo atviras naujoms idėjoms,“ sako Davidas Begunas iš Toronto universiteto Kanadoje.
Beveik po 150-ies metų, Beguno manymu, du fosilizuoti viršutinio ir apatinio žandikaulio gabalėliai galėtų paremti homininų europinės kilmės teoriją. Jie buvo rasti dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, 8-9 mln. metų nuosėdose, Graikijos šiaurėje esančioje Nikiti. Iš pradžių fosilijos buvo priskirtos išnykusiai Ouranopithecus rūšiai, tačiau Begunas mano, kad maži, bet smailūs kandžiai rodo, kad ši fosilija priklauso nežinomos rūšies patinui.
„Jei prieš 7 milijonus metų antilopės ir žirafos galėjo iš Europos nukeliauti į Afriką, kodėl to paties negalėtų padaryti žmogbeždžionės?”
Maži kandžiai – skiriamasis homininų šeimos bruožas. Begunas mano, kad Nikiti žmogbeždžionė nepriklausė homininams, bet galėjo būti homininų protėvių grupės atstovas, ir tai rodytų, kad pirmieji homininai gyveno pietryčių Europoje. Begunas iškėlė šią idėją kovą Ohajo valstijoje, Klyvlande vykusioje Amerikos fizinės antropologijos konferencijoje.
Begunas su kolegomis anksčiau tyrė 7,2 milijonų amžiaus dabartinės Graikijos teritorijoje gyvenusių žmogbeždžionių Graecopithecus fosilijas. Šio gyvūno kandžiai irgi buvo maži, be to, turėjo panašias į homininų „sujungtas“ kaplių šaknis. 2017 metais ši komanda pateikė atsargią išvadą, kad Graecopithecusgalėtų būti labai ankstyvas homininas
Remiantis tokiu scenarijumi, 8–9 milijonų metų amžiaus Nikiti žmogbeždžionė galėtų priklausyti „protohomininų“ grupei, iš kurios kilo homininai Europoje, kuriuos atstovauja 7,2 milijonų metų Graecopithecus. Tada, maždaug prieš 7 milijonus metų, homininai migravo į Afriką.
Begunas sako, kad daugelis šią idėją atmes, nes homininų kilimo iš Afrikos idėja vyrauja ne vieną dešimtmetį, tačiau tikisi, kad jie bent apsvarstys kilmės iš Europos alternatyvą.
Nikiti žmogbeždžionės ir Graecopithecus laikais pietryčių Europa buvo savana, kurioje gyveno senovinės antilopių, kiaulių, raganosių ir žirafų formos. „Sutariame, kad ši fauna buvo daugumos dabar Afrikoje gyvenančių rūšių pirmtakai,“ sako jis. „Jei prieš 7 milijonus metų antilopės ir žirafos galėjo iš Europos nukeliauti į Afriką, kodėl to paties negalėtų padaryti žmogbeždžionės?“
Yohannesas Haile-Selassie iš Klyvlando gamtos istorijos muziejaus tai neįtikina. Nikiti žmogbeždžionė Graecopithecus galėjo nebūti artimi homininų giminaičiai, nes negiminingiems primatams panašūs bruožai gali išsivystyti nepriklausomai, pabrėžė jis.
Nikiti žmogbeždžionė panašius į homininų dantis galėjo turėti, nes jie išsivystė maistą kramtyti panašiai, sako Kelsey Pugh iš City universiteto Niujorke.
Colin Barras
www.newscientist.com