Svarbus žingsnis transplantacijos srityje: žmonėms antrą kartą sėkmingai persodintos kiaulių širdys ()
Žmonėms sėkmingai persodintos dvi genetiškai modifikuotos kiaulės širdys – tai antras svarbus žingsnis į priekį šiais metais organų transplantacijos srityje.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai buvo vienas iš neįtikėtiniausių dalykų – matyti, kaip kiaulės širdis plaka žmogaus krūtinėje“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė daktaras Robertas Montgomery, Niujorko universiteto Langonės transplantacijos instituto, kuriame buvo atliktos transplantacijos, direktorius.
Viena transplantacija atlikta birželio viduryje, o kita – liepos 6 d., rašo „Business Insider“.
Tačiau yra vienas kabliukas. Abu transplantacijos pacientai buvo žmonės, kurių smegenys jau buvo mirusios, o jų gyvybė buvo palaikoma dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų pagalba.
Tikėtina, kad prireiks ne vienerių metų, kol kiaulių organų transplantacijos į žmogų taps įprastomis ir patikimomis.
„Mokymasis ir taktikos keitimas bus kartotinis procesas“, – sakė R.Montgomery.
Vis dėlto gydytojas puoselėja viltį, kad kiaulių organai vieną dieną gali tapti „atsinaujinančiu, tvariu organų šaltiniu, todėl niekam nereikės mirti laukiant“.
15min primena, kad pirmoji genetiškai modifikuotos kiaulės širdies transplantacija įvyko šių metų sausio viduryje.
„Reikėjo arba mirti, arba atlikti šią transplantaciją“, – dieną prieš operaciją sakė pacientas Deividas Benetas vyresnysis. „Žinau, kad tai šūvis į tamsą, bet tai mano paskutinis pasirinkimas.“
Po dviejų mėnesių 57-erių metų vyras mirė. Vėliau širdyje buvo aptikta kiaulių viruso DNR, tačiau nebuvo jokių aktyvios infekcijos požymių, laikraščiui „The New York Times“ sakė tą procedūrą atlikęs chirurgas.
„Mes iš tikrųjų nežinome, kodėl širdis nesuveikė ir kodėl jis mirė“, – sakė R.Montgomery. Todėl, jo teigimu, svarbu tęsti tyrimus su donorais.
Dvi šią vasarą Niujorko universitete persodintos kiaulės širdys galėjo mažiausiai 72 valandas funkcionuoti žmogaus organizme, nes joms buvo pritaikyta 10 genetinių modifikacijų.
Genetiškai modifikuoti kiaulių organai padėtų sutrumpintį pacientų laukimo laiką ir išgelbėtų daugybę gyvybių.