Prancūzijoje dėl karščių atjungė AE blokus. Kas gali nutikti Rusijoje, jeigu niekas nepažeis instrukcijų (2)
Klimato kaitos ir atominės energetikos sąryšį nagrinėja branduolinis fizikas Ožarovskis
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Stambiausia Prancūzijos energijos kompanija Électricité de France (EDF) dėl rekordinių karščių ir nusekusių upių atjungė kelis jos valdomų AE blokus, pranešė Wired. Kaip The Insider papasakojo inžinierius-fizikas, socialinės ekologinės sąjungos „Radioaktyvių atliekų saugumas“ ekspertas Andrejus Ožarovskis, panašios problemos kyla ir Rusijai: pavyzdžiui Rostovo AE teko pastatyti dvylika mažų bokštų prie pagrindinio, kad suintensyvėtų šilumos mainai.
Pasak jo, Prancūzijos atominės elektrinės, kaip ir rusiškos, negali veikti, kai „galutinio šilumos sugėriklio“ (vandens) temperatūra pernelyg aukšta. Dėl technologijų netobulumo didelę dalį branduolinio reaktoriaus išskiriamos šilumos tenka šalinti į aplinką garinimo bokštais. Ožarovskis paaiškina, kad aušinimo bokštais kuriuose karštas vanduo iki tam tikros temperatūros aušinamas oro srautu, naudojant vandens telkinius-aušintuvus, kaip SSRS. Jei galutinis sugėrikli — vandens telkinys, rusiškose AE atsijungimo atvejai fiksuojami, kai temperatūra viršija 30–31 ℃.
„Atominės elektrinės negali veikti, kai oro ar aušiklio temperatūra viršija ją stačiusių inžinierių nustatytą inžinierių ribą ir tiesiog išsijungia. Jeigu niekas nesistengs pažeisti instrukcijų, tada atominės elektrinės atsijungs, o viename ar kitame regione bus mažiau elektros energijos ir jokių ekologinių problemų nekils. Tačiau visai įmanoma, kad stengsis energijos blokus veikti neprojektiniu režimu, o tai visai blogai. Žinant atomininkų įpročius, tiek rusų, tiek prancūzų, — jie gali bandyti prasisukti“.
Ožarovskis priduria, kad prancūziškos AE buvo pastatytos „valingu generolo Charles de Gaulle'io sprendimu, kuris, einant į galą valdymui, tapo diktatoriumi ir nusprendė, kad AE — tai progresas“. Eksperto nuomone, de Gaulle'iui apie tai „kažkas primelavo“, ir jis nusprendė aprūpinti šalį nemokamu, begaliniu ir patikimu energijos šaltiniu. Tačiau šaltinis pasirodė esąs ne nemokamas, o netgi labai daug lėšų suryjantis, ir nepatikimas, nes atsijungia ne tik dėl orų, pabrėžia fizikas.
Kaip pavyzdį jis pateikė 2018 metais baigtą statyti Rostovo AE Volgodonske ketvirtąjį bloką. Rusija pastatė aušinimo bokštą, kurio ėmė nebepakakti ir siekiant suintensyvinti šilumokaitą, šalia šio didžiulio bokšto buvo pastatyta 12 mažų. Todėl tokia problema kyla ne tik prancūzams, pažymi Ožarovskis. Pasak fiziko, jei septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje projektuotojai nesuprato, kad yra toks reiškinys kaip globali klimato kaita, tai Rostovo AE atveju, tai yra „mega fakapas“, nes visi viską žinojo ir suprato, tačiau vis viena nusprendė, statyti taip.
Jo nuomone, dėl tokių situacijų veikiausiai daugiau žmonių supras, kad atominė energetika — praėjęs amžius. Atšakos problema ta, kad ji kuria radioaktyvias atliekas, su kuriomis neaišku, ką daryti, ir lieka nenulinė avarijų rizika. Tačiau su prancūziškos AE situacija turėtų paskatinti klimato kaitą matančias šalis palaipsniui atsisakyti atominės energetikos ir naudoti atsinaujinančius šaltinius. Ekspertas pažymi, kad saulės energetikai saulėtos dienos naudingos. Pavyzdžiui, Vokietija sugebėjo uždaryti praktiškai visas atomines elektrines, ir, nepaisydama politinės krizės, uždarinės ir toliau: „Ten liko trys reaktoriai, ir juos uždarys arba šiais metais, arba atidės iki kitų ir didins atsinaujinančių šaltinių dalį, kuri dabar jau didesnė, nei 40%“.
theins.ru