Izraelyje – išskirtinis radinys: pasak mokslininkų, pasaulyje tokių dalykų aptikta nedaug (Foto) ()
Kaip „Facebook“ praneša Izraelio senienų tarnyba, Jeruzalėje rastas nepaprastas radinys – Pirmosios šventyklos laikotarpio (X-VI a. pr.m.e) dramblio kaulo plokštelių rinkinys. Mokslininkų teigimu, tai vienas iš nedaugelio rastų tokių objektų visame pasaulyje ir pirmasis toks radinys Jeruzalėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dramblio kaulo plokštelės nėra vieninteliai prestižiniai radiniai, aptikti šioje vietoje. Taip pat rastas akmeninis agato antspaudas ir atspaudas su vardu „Natan-Melech, karaliaus tarnas“.
Mokslininkai mano, kad dekoruoti dramblio kaulo dirbiniai buvo naudoti medinių baldų inkrustavime – baldų, kurie priklausė turtingiems, galingiems ir įtakingiems žmonėms, galbūt aukštiems valdžios pareigūnams ar šventikams.
Daugumos dramblio kaulo dirbinių puošyba atrodo panaši – tai rėmeliai su rozetėmis, kurių centre įkomponuotas stilizuotas medis. Pasak dramblio kaulo dirbinius tyrinėjusių Tel Avivo universiteto daktarų Ido Kocho ir Reli Avisaro, rozetė ir medis buvo populiarūs Mesopotamijos kultūros simboliai. Įdomu tai, kad abu šie simboliai tuo metu atsirado ant akmeninių architektūrinių elementų, kurie puošė prabangius Judėjos karalystės pastatus.
„Mes jau žinojome apie Jeruzalės padėtį regione Pirmosios šventyklos laikotarpiu, tačiau nauji radiniai parodo, koks svarbus šis miestas buvo – ir pagal naujus radinius ją galima būtų priskirti prie Asirijos ir Izraelio karalystės sostinių.
Dramblio kaulo dirbinių atradimas – tai žingsnis į priekį siekiant suprasti miesto politinį ir ekonominį statusą kaip tarptautinės administracijos ir ekonomikos dalį“, – teigia Tel Avivo universiteto Archeologijos ir Artimųjų Rytų kultūrų katedros profesorius Yuvalis Gadotas bei Izraelio senienų tarnybos specialistas dr.Yiftahas Shalevas, vadovavę kasinėjimams.
„Be to, gali būti, kad turime įrodymų, jog Jeruzalės aukštesnioji klasė turėjo kultūrinį pasirinkimą, kokius elito simbolius priimti, o kokius atmesti“ , – priduria jie.
