Encelade rasti visi šeši pagrindiniai gyvybės elementai ()
Pakartotinė Saturno žiedų uolienų – papildomų Encelado ledo išsiveržimų debesimis – analizė parodė fosforą, vienintelį iki šiol palydove neaptiktą esminį gyvybės elementą
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saturno palydovas Enceladas išskiria fosforą, o tai reiškia, kad šiame ledo pasaulyje yra visi šeši pagrindiniai mums žinomos gyvybės elementai.
Visose Žemės gyvybės formose yra šeši esminiai elementai: anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Šių elementų egzistavimas, išskyrus fosforą, egzistavimas Encelade, kartu su skystu vandenynu ir šiltu branduoliu, šį palydovą jau padarė labiausiai tikėtina nežemiškos gyvybės vieta Saulės sistemoje. Tačiau manyta, kad be fosforo gyvybė ledinio vandenyno pasaulyje vargu ar egzistuoja.
Cassini zondas prieš 13 metų Kosminių dulkių analizatoriumi paėmė leduotų uolienų smiltelių mėginius iš Saturno E žiedo, kurį savo ruožtu, manoma, papildo Encelado vandens ledo išsiveržimai, kurie patys maitinasi iš poledinio okeano. Bet 2009 metų analize fosforo komponentų nenustatyta.
Šįsyk, Frank Postberg iš Berlyno Laisvojo universiteto su kolegomis šias smilteles ištyrė pažangesne technika, nei naudota pirmą kartą ir identifikavo fosforo molekules. „Dabar Enceladas atitinka vieną iš griežčiausių gyvenamumo reikalavimų,” sakė Postbergas Europlanet mokslo kongrese Granadoje, Ispanijoje.
Pirmosiose analizėse buvo galima stebėti tik smiltelių spektrų vidurkį ir nebuvo gerų žinomų komponentų spektrų iš laboratorijos, su kuriais galėtų palyginti savo atradimus Cassinio smiltelėse.
Tačiau dabar Postbergas su komanda išanalizavo daug daugiau smiltelių individualiai ir palygino savo spektrus su didelės raiškos spektrais, kuriuos atliko kitos tyrėjų grupės per dešimtmetį nuo pirmos analizės.
Iš maždaug 1000 jų analizuotų smiltelių, devyniuose „neabejotinai“ yra fosfatų formos fosforo pėdsakų – įvairių druskų su natriu, vandeniliu ir deguonimi.
Remdamiesi smiltelėse rastu fosforo lygiu, tyrėjai spėja, kad Encelado vandenynuose šio elemento gan daug. „Lyginant su Žemės okeanu, jo koncentracija nuo 100 iki 1000 kartų didesnė,” sakė Postbergas konferencijoje.
Visgi fosforas nebuvo aptiktas organinėse, anglies junginių turinčios molekulėse. Organiniai fosfatai gyvybei būtų dar naudingesni, bet tyrėjų naudoto spektrometro raiškos jiems identifikuoti negana. Tačiau „tai nereiškia, kad ten nėra“, pažymėjo Postbergas.
„Tai atrodo labai viliojamai,” sako Veronique Vuitton iš Grenoblio Alpių universiteto Prancūzijoje. „Fosforo atradimas labai jaudinamas, dėl akivaizdžių tinkamumo gyvybei priežasčių.”
„Enceladas ir taip jau vienas iš aukštą gyvenamumo potencialą Saulės sistemos kūnų, ir šis [atradimas] tikimybę dar sustiprina,” sako su tyrimu nesusijęs Pietro Matteoni iš Berlyno Laisvojo universiteto.
Alex Wilkins
www.newscientist.com