Aptiko kristalų pilnus dinozaurų kiaušinius (Foto) ()
Paleontologai Kinijoje aptiko du patrankos sviedinio dydžio dinozaurų kiaušinius, pilnus kristalų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suakmenėję ir kalcito kristalų pilni apvalios formos kiaušiniai priklauso iki šiol nežinomai dinozaurų rūšiai. Jie buvo aptikti Qianshano tvenkinyje, Rytų Kinijos Anhui provincijoje.
Iš tvenkinio grunto buvo iškasti trys kiaušiniai, tačiau išliko tik du. Atradimą padarę mokslininkai pažymėjo, kad trečiasis buvo „prarastas ir vis dar yra surinkinėjamas“. Neaišku, ar trečiasis kiaušinis buvo pamestas, sugadintas kasinėjant, ar pavogtas. Likę du kiaušiniai buvo pavadinti Shixingoolithus qianshanensis, todėl jie – naujai aprašyta oorūšis (oorūšys, oogentys ir oošeimos – dinozaurų, žinomų tik iš kiaušinių, taksonominiai pavadinimai). Tyrėjai savo išvadas paskelbė rugpjūčio 25 d. žurnale „Journal of Paleontology“.
Pasak tyrėjų, kiaušiniai yra „beveik apvalūs“ ir maždaug patrankos sviedinio dydžio, jų ilgis – 105–137 mm, o plotis – 99–134 mm. Vienas iš dviejų kiaušinių buvo rastas iš dalies sudužęs – jo vidų „dengia kalcito kristalų sluoksnis, matyti pavieniai kalcito kristalai“, pranešė tyrėjai.
Kalcitas – karbonatinis mineralas, paprastai aptinkamas paukščių ir dinozaurų kiaušiniuose, nurodo tyrimo autoriai. Kalcito kristalai susiformuoja, kai kalcio karbonatas, suteikiantis kaulamss, dantims ir nagams stiprumo, atsiskiria nuo kiaušinio lukšto struktūros ir lėtai augančių kristalų pavidalu nusėda jo vidiniame paviršiuje.
2014 m. žurnale „Cretaceous Research“ paskelbtame tyrime buvo teigiama, kad anksčiau aptikti kitos rūšies Shixingoolithus kiaušiniai greičiausiai priklausė ornitopodams – ančiasnapių, žolėdžių ir dažniausiai dvikojų dinozaurų, kurie užaugdavo iki 9 metrų ilgio, grupei. Ornitopodai gyveno nuo antrosios triaso periodo dalies (prieš 251,9–201,3 mln. metų) iki vėlyvojo kreidos periodo (prieš 145–66 mln. metų) – po to juos ir visus kitus neskraidanačius dinozaurus išnaikino į Jukatano pusiasalį atsitrenkusio Čiksulubo asteroido (ar kelių asteroidų) smūgis ir jo padariniai.
Po šio kataklizminio susidūrimo į stratosferą buvo išleisti didžiuliai sieros kiekiai. Sieros dujos užstojo Saulę ir gana greitai šimtemčiaims atvėsino Žemę. Taip pat lijo ir mirtinas rūgštinis lietus, dešimtims tūkstančių metų pakeitęs vandenynų cheminę sudėtį. Dėl to išnyko maždaug 75 proc. Žemės augalų ir gyvūnų rūšių, įskaitant ir ornitopodus.
Kreidos laikotarpiu dabartinės Rytų Kinijos teritorijoje vykdavo ugnikalnių išsiveržimai, kurių metu nusėdo daugybė nuosėdų – todėl ši vietovė tapo ypač palankiu regionu tiems, kurie domisi fosilijomis. „National Geographic“ duomenimis, vien Kinijos šiaurės vakarinėje Liaoningo provincijoje aptikta daugiau kaip 60 augalų, beveik 90 stuburinių ir apie 300 bestuburių gyvūnų rūšių.
Šios sąlygos taip pat puikiai tinka dinozaurų kiaušinių išlikimui, pastebi tyrėjai.
„Dinozaurų kiaušinių ir jų rūšių Kinijos vėlyvajame kreidos laikotarpyje yra itin daug ir jie plačiai paplitę, – rašoma tyrime. – Kinijoje užregistruota apie 16 oošeimų ir 35 ookartų“.
Parengta pagal „Live Science“.
