Aptikta prieš 99 milijonus metų gyvenusi sraigė su ant kiauto augančiais plaukeliais – tarp gausos privalumų tikėtinas ir seksualinis pranašumas ()
Gintare išlikusi sraigė, kurios kiautą puošia nepažeisti mažyčiai švelnūs šereliai, padeda biologams geriau suprasti, kodėl vienas gležniausių pasaulio gyvūnų galėjo turėti tokią „šukuoseną“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šio neįprasto moliusko fosilijoje, rastoje Mianmaro Hukawng slėnyje, 9 milimetrų ilgio ir 3,1 milimetro aukščio kiauto virpėjimą seka standžių, mažyčių plaukelių linijos, kurių kiekvieno ilgis siekia 150-200 mikrometrų, rašo sciencealert.com.
Tai ne pirmoji aptikta plaukuota sraigė, prisijungusi prie išskirtinio plaukuotų pilvakojų klubo.
„Tai jau šeštoji iki šiol rasta plaukuotojo kiauto Cyclophoridae – tropinių sausumos sraigių grupės – rūšis, įsisukusi į Mezozojaus laikų gintarą, kurio amžius siekia apie 99 milijonus metų“, – aiškina Berno universiteto paleontologė Adrienne Jochum.
Malakologo Jeano Michelio Bichaino vadovaujama tyrėjų grupė iš Gamtos istorijos ir etnografijos muziejaus Prancūzijoje naujai atrastą gyvūną pavadino Archaeocyclotus brevivillosus. Iš aštuonių Mianmaro gintare rastų rūšių šešių rūšių kiautai yra plaukuoti, o tai rodo, kad tai gali būti šių sausumos sraigių protėviai.
Iš tikrųjų šis plaukuotumas galėjo padėti sraigėms pereiti iš vandens aplinkos į gyvenimą sausumoje Mezozojaus laikotarpiu prieš 252-66 mln. metų, mano tyrėjai.
Plaukeliai susidaro iš išorinio baltymais pripildyto išorinio sraigės kiauto sluoksnio – kiauto odos – vadinamo periostracum. Plaukelių pridėjimas prie kiauto kainuotų mažiems gyvūnams energijos, todėl šioms miniatiūrinėms priešistorinėms sraigėms tai turėjo suteikti tam tikrą atrankinį pranašumą tropinėje aplinkoje, kad būtų verta tai daryti.
J.M.Bichainas ir jo komanda spėja, kad plaukeliai galėjo sulaikyti vandenį ir apsaugoti nuo kiauto išdžiūvimo. Be to, kaip ir mūsų žinduolių plaukai, gali būti, kad kiauto plaukeliai padėjo termoreguliacijai.
„Šeriai taip pat galėjo tarnauti kaip maskuotė arba apsaugoti sraigę nuo tiesioginio persekiojančių paukščių ar dirvos plėšrūnų puolimo“, – aiškina A.Jochum.
„Jie taip pat galėjo atlikti sraigės šilumos reguliavimo vaidmenį, nes leido mažiems vandens lašeliams prilipti prie kiauto ir taip pasitarnauti kaip oro kondicionieriui. Galiausiai, negalima atmesti, kad plaukeliai suteikė pranašumą lytinės atrankos metu,“ – pridūrė ji.
Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Cretaceous Research“.