Mokslininkai pradėjo debesų sprogdinimą - rezultatai įspūdingi, gali prasidėti dar neregėtas orų valdymas

Įdomu kaip techniškai atrodo tas "krūvio pridėjimas". Gal kas įsivaizduojat? Pamenu seną straipsnį, kur buvo teigiama, kad sūrų vandenį paveikus radijo bangom, vanduo dega. Įdomu kur šitas "dingo": ar buvo energetiškai neefektyvus, ar kokios "politinės priežastys" užgesino?

kaip lėktuvas gali sukelti kažkokį vienos fazės krūvį? Gal galima patį lėktuvą įelektrinti teigiamai ir neigiamą polių pakabinti ant ilgo laido ar pan, bet kaip įmanomas tik vienas polius?

Žaisti su ekosistemos balansu pavojiga. Priverstinai "išlijinus" debesis, vandens negaus kažkuri kita vieta, kuri gal tik taip ir išsilaiko. Čia kaip istorija (nepamenu ar tikra, ar teorinė) su oro drėgmės surinkėjais dykumose ir pusdykumėse - žmonės gauna geriamo vandens, bet ekosistema praranda vienintelį vandens šaltinį rasos pavidalu ir žlunga. Viskas turi būti daroma atsakingai ir įvertinant visas pasekmes, o ne aklai. HardAxe - gal kitas krūvis yra "lėktuvo" viduje?

Tai iš nuorodos "To release charge as unipolar and bipolar ions, the aircraft carried corona emitters. A positive emitter under one wing and a negative emitter under the other delivered an ion current into the aircraft's wake of nominally ±1 μA. " - mažytis lėktuvėlis, kairėj pliusas, dešinėj minusas. Net paprasčiau nei kur žmonės kuria modelius kur vietoj propelerių bando joninius variklius (https://www.youtube.com/watch?v=IorDYGI1uqc?t=249) - va toks tai tikrai aplinkos krūvio nemažai turėtų pakeisti.

Dvejoju, kad gali realiai pavieniai vandens iš rasos surinkimo projektai vandens kiekį dykumose, kad žlugtų ekosistemos. Su debesų "išlydinimu", tai tikiu, mastas kitas. Nebent praleidau, šių projektų mastą. Bet pvz. projektai, kur rasa surenkama, kad palaistyti medžius/augalus, kurie yra sodinami dykumoje, tai tokie projektai kaip tik gali sumažinti dykumų ir realiai didina drėgmės kiekį sukauptą ekosistemoje.

O tai kaip čia didina drėgmės kiekį? Vandens gi medis negamina, dykumoje jis tik dar vienas jo vartotojas. Ir nei pakankamia aukštas kad įtakoti orus, nei tokios gilios šaknys kad kokius požeminius vandenis pasiektų.

Kalba eina ne apie 1 medį, o apie visą ekosistemą - mišką.

Medis pats drėgmę sukaupia, atsiranda gruntas, kuris ne tik drenuoja, bet ir kažkiek drėgmės sukaupia, tada atsiranda kiti augalai, kurie dar daugiau drėgmės sukaupia, ir taip po truputį drėgmės kiekis didėja. Berods greenwall projektas vadinasi Afrikoje ar Kinijoje kur dykumėjimą stabdo ir tai aprašo daug geriau, nei kad aš galiu atkartoti.

Kaip rodo praktika, T.LT straipsniai yra tam, kad paspaustum linką į originalą, o ne gaištum laiką, aiškindamasis kas turėta omeny. Abstractas sako: "An instrumented, remotely piloted aircraft has been equipped with positive and negative corona emitters to cause droplet charging" T.y. dronas turėjo teigiamą ir neigiamą elektrodus, tarp kurių, kad būtų gražiau, degė karūninis išlydis, linksmindamas visus neigiamų jonų fanus.