Pastaraisiais metais veganiškos dietos tampa vis populiaresnės, ypač tarp žmonių, norinčių pagerinti savo sveikatą.

Iš tiesų vis daugiau įrodymų, kad augalinė mityba (įskaitant veganišką) gali būti labai naudinga sveikatai ir yra susijusi su mažesne širdies ligų rizika, mažesniu kūno svoriu ir cholesterolio kiekiu, Sciencealert.com.

Tačiau kai kurie žmonės linksta į kraštutinumus ir renkasi valgyti tik žalią augalinį maistą, kuris gali būti vartojamas be jokio šiluminio apdirbimo. Kai kurie taip pat atmeta maisto produktus, kurie buvo pakeisti iš natūralaus pavidalo arba perdirbti (pvz., avižų ar migdolų pienas).

Šios dietos šalininkai teigia, kad virdami produktai praranda dalį svarbių maistinių medžiagų ir fermentų. Jie tiki, kad vartojant termiškai neapdorotą augalinį maistą pagerės energijos lygis, bus išvengta ligų (ir net galima išgyti) ir pagerės bendra sveikata. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žaliavalgiška mityba, jei jos laikomasi ilgą laiką, gali labiau pakenkti nei padėti. Štai kodėl:

Gali trūkti svarbių maistinių medžiagų

Tyrimai rodo, kad kai kurie neapdoroti maisto produktai gali būti sveikesni už termiškai apdorotus. Pavyzdžiui, gaminant žalius kopūstus ir raudonuosius gūžinius kopūstus prarandama net 22 proc. tiamino.

Tai B1 vitamino forma, kuri palaiko nervų sistemos sveikatą. Nors verdant kai kurios daržovės gali prarasti maistingųjų medžiagų, kitos daržovės būten virtos turi daugiau maistingųjų medžiagų. Taip yra todėl, kad kai kurios maistinės medžiagos yra surištos daržovių ląstelių sienelėse. Virimas suardo ląstelių sieneles, todėl maistingosios medžiagos išsiskiria ir organizmas jas lengviau pasisavina.

Pavyzdžiui, verdant špinatus, organizmas lengviau pasisavina juose esantį kalcį. Tyrimais taip pat nustatyta, kad nors verdant pomidorus vitamino C kiekis juose sumažėja 28 procentais, likopeno kiekis juose padidėja daugiau kaip 50 procentų.

Likopenas siejamas su mažesne įvairių lėtinių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį ir širdies ligas, rizika. Šparagai, grybai, morkos, brokoliai, lapiniai kopūstai ir žiediniai kopūstai – tai kiti daržovių, kurios verdamos turi daugiau maistinių medžiagų, pavyzdžiai.

Virtos daržovės taip pat gali suteikti organizmui daugiau antioksidantų. Tai molekulės, galinčios kovoti su kenksmingomis molekulėmis, vadinamomis laisvaisiais radikalais, kurie gali pažeisti ląsteles ir ilgainiui sukelti ligas.

Kai kuriose virtose daržovėse (įskaitant šparagus, grybus, špinatus, pomidorus ir brokolius) antioksidanto beta karotino (kurį organizmas paverčia vitaminu A), liuteino ir likopeno yra daugiau nei žaliose.

Tikėtinas vitaminų ir mineralų trūkumas

Žalioje veganiškoje mityboje gali trūkti daugelio svarbių vitaminų ir mineralų, būtent vitaminų B12 ir D, seleno, cinko, geležies ir dviejų rūšių omega-3 riebalų rūgščių. Taip yra todėl, kad daugelis maisto produktų, kuriuose yra daug šių vitaminų ir mineralų, yra gyvūninės kilmės, pavyzdžiui, mėsa ir kiaušiniai.

Visi šie vitaminai atlieka svarbų vaidmenį smegenų ir nervų ląstelių struktūroje, vystymesi ir gamyboje, taip pat palaiko sveiką imuninę sistemą.

Ypač didelį susirūpinimą kelia vitamino B12 kiekis. Atlikus tyrimą su žmonėmis, kurie laikėsi griežtos žalio maisto dietos, nustatyta, kad 38 proc. dalyvių trūko vitamino B12.

Tai kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad vitamino B12 trūkumas siejamas su įvairiomis problemomis, įskaitant geltą, burnos opas, regėjimo problemas, depresiją ir kitus nuotaikos pokyčius.

To paties tyrimo metu taip pat nustatyta, kad griežta žaliavalgiška veganiška dieta padidino homocisteino (aminorūgšties, kurią skaido vitaminas B12) kiekį dėl B12 trūkumo. Tai kelia susirūpinimą, nes padidėjęs homocisteino kiekis gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto riziką.

Gali sutrikti mėnesinės

Netinkamai suplanavus žalią veganišką dietą, gali neplanuotai sumažėti svoris, jei nesuvartojama tiek kalorijų, kiek reikia organizmui funkcionuoti. Tai ypač aktualu jaunoms moterims.

Mokslininkai nustatė, kad 30 proc. jaunesnių nei 45 metų moterų, kurios daugiau nei trejus metus laikėsi žalio maisto dietos, turėjo dalinę arba visišką amenorėją (mėnesinių nebuvimą). Tikėtina, kad taip atsitiko dėl žaliavalgiškos dietos sukelto svorio kritimo.

Amenorėja gali sukelti įvairių problemų, įskaitant nevaisingumą, taip pat sumažėjusį kaulų mineralinį tankį ir osteoporozę. Kiti tyrimai taip pat parodė, kad jaunoms moterims, suvartojančioms 22–42 proc. mažiau kalorijų nei reikia, kilo didesnė reprodukcinės funkcijos slopinimo rizika.

Nors augalinės mitybos laikymasis gali turėti daug naudos sveikatai, žalia veganiška mityba gali kelti dar didesnį pavojų, jei jos nesilaikoma atidžiai.

Jei planuojate laikytis žalios veganiškos dietos, svarbu kruopščiai ją planuoti, kad būtumėte tikri, jog vartojate visas maistingąsias medžiagas, kurių reikia optimaliai sveikatai, reikiamais kiekiais. Taip pat nerekomenduojama jos laikytis ilgą laiką, nes gali kilti daugybė pavojų.

Komentarai (0)