Artėja supermikrobo eros pabaiga? (4)
Auksinis stafilokokas (MRSA) vadinamas supermikrobu. Mat jis, gimęs ligoninėse, atsilaiko prieš visus antibiotikus. Kaip kovoti su tokiu superkenkėju? Bene vienintelis būdas - iššifruoti jo genomą ir ieškoti jame silpnų vietų. Nuo šios bakterijos vien JAV ligoninėse kasmet miršta tūkstančiai pacientų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš Sangerio instituto, įsikūrusio Didžiojoje Britanijoje, išsiaiškino, kaip šis pabaisa keliauja po pasaulį ir po ligonines. Jie pasinaudojo kompanijos "Illumina" sukurta nebrangia genomo sekvenavimo technologija. Iššifravę nuotraukoje geltona spalva pažymėtos bakterijos genomą, mokslininkai nustatė, kur ir kada gimė auksinis stafilokokas.
Apie trečdalis žmonių turi šią stafilokoko atmainą ant odos, tačiau jis jiems nekenkia. Tačiau kitiems žmonėms ši bakterija sukelia ūmias odos infekcijas, sepsį ir neretai baigiasi mirtimi. Antibiotikams atsparios mikrobo atmainos atsirado septintame XX amžiaus dešimtmetyje. Dabar auksinis stafilokokas sukelia daugiau kaip pusę visų infekcijų Amerikos ligoninėse.
Britų mokslininkai analizavo 63 MRSA pavyzdžius, surinktus iš viso pasaulio per pastaruosius dvidešimt metų.Tai leido jiems aptikti labai nedidelius genetinius stafilokokų skirtumus. Tyrėjai rekonstravo jų genetinį medį ir nustatė, kad auksinis stafilokokas pirmą kartą pasirodė Europoje, kuomet buvo pradėta naudoti daug antibiotikų. Dėl to atsparumą vaistams ši bakterija per pastaruosius keturiasdešimt metų buvo įgijusi ne vieną kartą. Be to, palyginamoji genetinė analizė leidžia manyti, kad pacientai užsikrečia šiuo mikrobu ne tik vienas nuo kito, bet ir iš išorės.
Šiam tyrimui naudojama technologija kol kas nepasiekiama eilinėms ligoninėms. Todėl mokslininkai ketina ją adaptuoti, kad būtų galima operatyviai nustatyti auksinio stafilokoko tipą ir parinkti tinkamiausią jo naikinimo būdą.
Šiuo metu MRSA genomas iššifruojamas per šešias savaites ir kainuoja apie 300 dolerių. Tai dar per ilgai trunkantis procesas. Mokslininkai ir medikai tikisi, kad trečiosios kartos sekvenavimo aparatai leis sutrumpinti šį procesą iki kelių valandų ir dar labiau atpiginti. Tai reiškia, kad vis daugiau kenksmingų mikrobų bus identifikuojama. Sangerio instituto mokslininkai šiuo metu tokiu būdu analizuoja ir kitų ligų sukėlėjų (tuberkuliozės, meningito) genomus.