Kosminis armagedonas, kuris sunaikintų Žemę per akimirką – „viskas aplink 200 šviesmečių būtų išgarinta“ (Video) ()
Kai tinkamos masės žvaigždės pasiekia savo gyvenimo pabaigą ir baigiasi degalai, jos subyra nuo savo masės ir susidaro juodoji skylė. Bet ne tai blogiausia, kas gali nutikti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau šis procesas išskiria didžiulį kiekį energijos gama spinduliuotės pavidalu, kuri sklinda išilgai žvaigždės ašies priešingomis kryptimis – panašiai kaip spinduliai iš švyturio čia, Žemėje.
Gama žybsniai – patys šviesiausi įvykiai Visatoje nuo pat Didžiojo Sprogimo laikų. Tai gama spindulių pliūpsniai, kuriuos stebime atsitiktinai vykstančius įvairiose erdvės vietose. Tipiškai gama žybsnis trunka kelias sekundes, tačiau šis periodas gali kisti nuo kelių milisekundžių iki minučių, o pradinį sužibimą paprastai seka ilgesnių už gama bangų (rentgeno spinduliai, ultravioletiniai spinduliai, regimoji šviesa, infraraudonieji spinduliai, radijo bangos) švytėjimas.
Gama spindulių pliūpsniai arba žybsniai yra daug galingesni nei švyturio spindulys – vienu šūviu gali išleisti daugiau energijos, nei mūsų Saulė išskirs per visą savo gyvavimo laiką.
Europos kosmoso agentūros (ESA) teigimu, „kai kurios teorijos rodo, kad viskas, kas patenka į gama žybsnio zoną maždaug 200 šviesmečių atstumu, išgaruos“.
Konservatyvesni skaičiavimai rodo, kad jei gama spindulių pliūpsnis pasiektų Žemę, vienai planetos pusei jis paskirstytų mirtiną radiacijos lygį, sunaikindamas ozono sluoksnį ir palikdamas mus pažeidžiamus ultravioletinių spindulių iš mūsų pačių Saulės.
Per didelis ultravioletinės spinduliuotės poveikis pažeidžia odos ląstelių DNR, o tai lemia genetinius defektus, kurie gali sukelti priešlaikinį senėjimą ir odos vėžį.
Astronomai taip pat mano, kad trumpesni gama spindulių pliūpsniai gali išsiskirti, kai neutroninių žvaigždžių porų, kurios dažnai randamos kaip dvinarės sistemos, orbitos nyksta, dėl to jos susidūžta smarkiame, energiją išskiriančiame susidūrime.
Gera žinia ta, kad mokslininkai nemano, kad 200 šviesmečių atstumu nuo Žemės yra žvaigždžių, kurioms būtų lemta virsti supernova.
Net jei būtų, poveikis taip pat nebūtų jaučiamas, nebent Žemė būtų tiesiai konkrečios žvaigždės ašies ugnies linijoje, todėl rizika mums būtų daug mažesnė.
Tačiau manoma, kad gama spindulių pliūpsniai pakankamai arti, kad galėtų paveikti Žemę, įvyksta maždaug kas 5 milijonus metų, o tai reiškia, kad planeta per savo gyvenimą greičiausiai jų atlaikė apie 1000.
