Kiek juodųjų skylių yra visatoje? Pateikė stulbinančio dydžio skaičiavimus

kažkas čia man ne taip. Straipsnį teigiama, kad juodūjų skylių yra keturiais nuliais daugiau nei žvaigždžių regimojoj visatoj.

ka turi omenyje regimoje visatoje? ar zvaigzdemis vadina tik zvaigzdes ar ir galaktikas kurios is tam tikro atstumo atrodo kaip zvaigzdes, beje visata ir regima visata tai taspats kas pasaulis ir regimas pasaulis is tavo pozicijos.

Regimoji visata yra mazesne nei visa visata. Kielviena diena, mus pasiekia vis tolimesniu zvaigzdziu sviesa. Yra visokiu nuomoniu, pvz kad paaiskinti kodel visata yra "flat" geometriskai, teigiama, kad visata turetu but bent kelis simtus kartu didesne nei regimoji. Kazkur girdejes, kad visata didesne uz regimaja, kiek regimoji didesne uz atoma. Zinoma, kiek spekuliatyvu, bet faktas, jog regimoji visata tikrai nera visa visata.

Ir kuo grindziamas tas faktas?

Regimoji visata, pagal dabartinį vyraujantį fizikos supratimą, yra ne tokio dydžio, kokiame mes dar kažką matome, bet teorinis dydis, iš kokio maksimalaus atstumo mes galėtumėme kažką pamatyti, nes dėl erdvės plėtimosi egzistuoja "horizontas" nuo kurio erdvės taškas nuo mūsų tolsta greičiau, nei šviesos greitis ir ten esančių dalykų mes niekaip negalėtume stebėti, nes šviesa mūsų niekada nepasieks. Taigi paėmus galingesnį teleskopą mes matome toliau, bet regimoji visata nepadidėja. Žvaigždžių niekas neskaičiavo tiesiogiai, o paėmė paskaičiuotą visatos dydį, paėmė kažkokį apskaičiuotą vidurkį ir gavo žvaigždžių kiekį, kuris būtų artimas realiam jei visi "jei" teisingi. Tas pats panašu ir su juodosiomis skylėmis čia... panašu, kad paėmė paskaičiuotą tam tikros masės žvaigždžių susidarymo tikimybę, tam tikram tūryje, padaugino iš visatos amžiaus ir gavo kažkokį skaičių.. tai jeigu teisingai paskaičiuota susidarymo tikimybė, regimos visatos dydis, jei visos tokios masės žvaigždės virsta BH tuomet tas skaičius turėtų būti maždaug toks.. ir jeigu tokio dydžio žvaigždžių susidarymo tikimybė nemaža, gyvavimo laikas trumpas ter per visatos gyvavimo laiką jų galėjo susidaryti ir daugiau nei šiuo metu paskaičiuotas gyvų žvaigždžių kiekis... aišku su tokiomis mūsų žiniomis apie BH tai gali būti dar daugiau "jei" kur tas realus skaičius gali skirtis ne eilėmis o kartais...

Klausimas tau: An ant starts to crawl along a taut rubber rope 1 km long at a speed of 1 cm per second (relative to the rubber it is crawling on). At the same time, the rope starts to stretch uniformly at a constant rate of 1 km per second, so that after 1 second it is 2 km long, after 2 seconds it is 3 km long, etc. Will the ant ever reach the end of the rope?

tai butent tuo, kad mus pasiekia vis nauju zvaigdziu sviesa, kad ir kaip tai keistai skambetu, del visatos pletimosi. Ka Samaras ir parase. Bet kad ir kaip priestaringai tai skambetu, mus vis dar pasiekia tolimesniu zvaigdziu sviesa, netgi yra skaicius, tik neatsimenu kurioj knygoj tai klausiau ar kuriam video tai maciau, jog galeciau pagrysti si teigini. Tik dabar pats pradejau abejoti ar tikrai supratau, taip, ka noreta pasakyti ir pats ko nors neprigalvoju Plius, kaip minejau, visatos geometrini plokstuma, bandoma paaiskint, kad visata daug didesne nei regimoji.

Kai sakoma plokscia turima omeny visu pirma metrika ir visu pirma intrinsic plokstuma. Yra du plokstumo tipai intrinsic (vidinis) ir extrinsic (isorinis). Intrinsic plokscias objektas pilnai gali buti baigtinio dydzio. Baronka plokcia, kugis - light-cone'as irgi plokscias. Nauju zvaigzdziu sviesa irgi nepasiekia. Pasiekia sviesa tik is dabar esamo visible universo.