Į Žemę nukritusius meteoritus ištyrę mokslininkai teigia įminę ilgai kamavusią paslaptį apie Marsą ()
Jaunystėje Marse buvo daug vandens; gali būti, kad netgi visą planetą kurį laiką dengė vandenynas. Tačiau iš kur atsirado šis vanduo?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vandens molekulių buvo uolienose, iš kurių formavosi planeta; laikui bėgant, vandens garai skverbėsi lauk ir susikondensavo paviršiuje.
Bet toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas, turint omeny, kad Marsas formavosi arčiau Saulės, nei vadinamoji „sniego linija“ – riba, už kurios vandens garai protoplanetiniame diske sustingsta į ledą. Alternatyvus scenarijus – vandenį į Marsą atnešė meteoritai iš išorinių Saulės sistemos dalių, panašiai kaip ir į Žemę.
Dabar pateikti įrodymai, gerokai sustiprinantys šią hipotezę. Įrodymai remiasi chromo izotopų gausa iš Marso atlėkusiuose meteorituose. Chromas turi keletą izotopų – atmainų su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje – kurios planetos formavimosi metu gerai susimaišo tarpusavyje.
Asteroiduose, kurie formuodamiesi neįkaito tiek, kad diferencijuotų į branduolį, mantiją ir plutą, chromo izotopų gausos gali būti labai įvairios. Į Marsą pataikęs asteroidas pakeičia chromo izotopų gausų santykį aplinkinėje plutoje.
Tas pat turėjo nutikti ir Žemėje, tačiau tektoninių plokščių judėjimas vėl viską seniausiai sumaišė. Tuo tarpu Marse, kur tektoninių plokščių nėra, netolygumai išlieka iki šių dienų. Vėlesni smūgiai išmušė iš Marso plutos meteoroidus; kai kurie jų nukrito Žemėje, o tarp jų turėtų būti ir meteoritų su skirtingais chromo izotopų santykiais. Būtent tą ir atrado mokslininkai, ištyrę 31 iš Marso atlėkusį meteoritą.
Aptiktos anomalijos – tiek per dideli, tiek per maži chromo-54 (24 protonai, 30 neutronų) kiekiai, lyginant su chromu-52 (24 protonai, 28 neutronai) – leido įvertinti, kiek tokių meteoritų galėjo iš viso nukristi į Marsą. Yra žinoma, kad chromas daugiausiai randamas meteorituose, priklausančiuose anglinių chondritų klasei; taip pat šiuose meteorituose apie 10 proc. masės sudaro vanduo.
Taigi mokslininkai įvertino, kiek vandens į Marsą galėjo atnešti meteoritai. Gautas skaičius tikrai nemažas – vandens pakaktų visą Marso paviršių padengti 300 metrų storio vandenynu. Taigi panašu, kad meteoritai tikrai galėjo atnešti visą vandenį, kuris Marse buvo planetos jaunystėje.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.
