Monstrai su čiuptuvais, perkarę žmogystos ar tviskančios būtybės... Kai iškyla klausimas, kaip galėtų atrodyti ateiviai, mes galime duoti savo vaizduotei visišką laisvę, rašo Newscientist.com.

Nepaisant įrodymų trūkumų, astrologija ir Žemės biologija leidžia mums spėti, kokia gyvybė galėtų egzistuoti kitose planetose. Kai kurie žinomi mokslininkai išreiškė norą atlikti mokslinį spėjimą apie tai, kaip iš tiesų galėtų atrodyti ateiviai. Kokius ateivius išvysime priklausys nuo būdo, kuriuo mes susisieksime su nežemiškomis gyvybėmis. Vienokie jie mums pasirodys, jei mes juo aplankysime jų planetoje ir visai kitokie, jei su jais susisieksime per atstumą.

Didelė tikimybė, kad pirmoji nežemiška būtybė bus sutikta Saulės sistemoje, o tai mums leidžia įsivaizduoti kaip ji galėtų atrodyti. Egzistuoja kelios vietos kur gali būti rasta į žemiškąją panašių gyvybės formų. Marso podirvis yra pakankamai šiltas, kad jame galėtų gyventi mikrobai giminingi Žemės bakterijomis. Taip pat gali būti, kad kitų planetų palydovų vandenynuose, pavyzdžiui, Jupiterio palydove Europoje, gali gyventi ir didelių būtybių. Giliuose Europos vandenynuose, po ledu egzistuojančios vulkaninės angos pumpuoja karštą, gyvybei palankų vandenį.

Astrobiologas Dirkas Schulze-Makuchas iš Vašingtono valstijos universiteto Pulmane skaičiuoja, kad vulkaninių angų tiekiama energija gali išmaitinti dideles mikrobų populiacijas, kurios gali būti plėšrūnų mitybos grandinės pagrindu. Remiantis šiais skaičiavimais Jupiterio palydovo plėšrūno, atitinkančio mūsų didžiojo baltojo ryklio, masė būtų vos vienas gramas. „Europoje gali būti krevetės dydžio organizmų“, - sako mokslininkas. Tačiau krevetės dydžio organizmai dar nereiškia, kad ir jų forma bus panaši į krevečių. „Labai sunku pasakyti, kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė“, - sako D. Schulze-Makuch. Mokslininkas sako, kad jis spėja, jog Jupiterio palydovo gyvybė galėtų būti panaši į kirmėles, nes Žemėje „jos yra itin sėkminga gyvybės forma“.

Dauguma Saulės sistemos vietų yra pernelyg karštos arba šaltos, kad jose galėtų egzistuoti vanduo, tačiau yra ir kitų skysčių, kuriuose gali būti gyvybės, sako Stevenas Benneras iš Taikomosios molekulinės evoliucijos draugijos Floridoje.

Veneros debesyse yra sieros lašelių ir prieš milijardus metų planetoje egzistavo sieros baseinai. Nors žemiškai gyvybei ši medžiaga yra nepalanki, tačiau kitokios biochemijos gyvybei ji gali būti tinkama. Tokia gyvybė turėtų būti sudaryta iš chemiškai atsparių medžiagų. „Daugialąsčiai Veneros gyventojai gali turėti gyslas iš stiklo“, - sako S. Benneras, leisdamas įsivaizduoti stiklines būtybes judančias per Veneros planetos kalvas. Tačiau stiklas yra ne vienintelė galima medžiaga: „Yra lanksčių polimerų, kurie yra sunkiai skaidomi, tokių kaip teflonas, polietilenas ar silikonas.“

Kitose Saulės sistemose planetose esantys ežerai ir jūros, kiek yra iki šiol žinoma, nėra sudaryti iš vandens. Saturno palydove Titane, ežerai ir jūros yra sudarytos iš etano ir metano mišinio. D. Schulze-Makuchas bando spėti, kokios gyvybės formos galėtų egzistuoti tokioje aplinkoje. „Tai galėtų būti didelės gyvybės formos“, - nustebina mokslininkas. „Vandens paviršiaus įtampa yra itin aukšta, tai nulemia ląstelių masę. Būtent todėl bakterijos Žemėje yra tokios mažos.“ Tačiau metano ir etano telkiniuose paviršiaus įtampa yra kur kas mažesnė, todėl ląstelių dydis gali būti kur kas didesnis. „Akmens dydžio mikrobai ryjantys angliavandenius, tai tik mokslinė fantastika, kurioje gali būti ir šiek tiek tiesos“, - sako D. Schulze-Makuchas.

Titane temperatūra siekia 93 laipsnius pagal Kelviną, o tai reiškia, kad jūros yra šaltos ir kad jose vykstančios cheminės reakcijos yra itin lėtos. „Gyvybė Titane gali ne tik judėti lėtai, bet ir lėtai augti“, - sako mokslininkas. „Todėl ten egzistuojančių organizmų gyvenimo trukmė gali siekti 10000 metų ar net milijoną.“

Norėdami bendrauti su mūsų proto ar protingesniais ateiviais privalome žvelgti kur kas toliau nei mūsų Saulės sistema. Ieškodami nežemiško proto astronomai siunčia į kosmosą radijo bangas. SETI mokslininkai siūlo mums tapti aktyvesniems ir siųsti daugiau žinučių. Kyla klausimas, jei mums pavyktų užmegzti kontaktą, su kokia gyvybės forma, mes susitiktume?

Net ir nežinant detalių apie ateivių sandarą ir įpročius, galima atlikti keletą spėjimų. Pirmiausia, jie gali valgyti mėsą. „Plėšrūnai dažniausiai pasižymi didesni protu“, - sako evoliucijos biologas Lynnas Rothschildas iš NASA tyrimo centro Kalifornijoje. „Jie turi daug judėti ir būti protingesni už savo aukas.“ Jei šį teiginį galima pritaikyti ateivių ekosistemoms, galime tikėtis, kad nežemiška gyvybė bus visai panaši į mus.

Kitas faktas, kad jog gautų mūsų siunčiamas žinutes, ateiviai turi būti pažengę technologiškai. O tai reiškia, kad jie turi kažkokią visuomenės formą, kuri turėtų priminti žmonių visuomenę. „Meta-protas egzistuoja ir bičių arba termitų bendruomenėse. Gali būti, kad tokios bendruomenės yra labai protingos“, sako Schulze-Makuchas. Tai dar nereiškia, kad ateiviai bus panašūs į bites ar termitus, nes net ir Žemėje protas egzistuoja įvairiose gyvūnų rūšyse. Jie taip pat turi būti panašūs į Žemės gyventojus, nes turi turėti akis, lytį ir kitus organus būdingus žemiškai gyvybei.

Komentarai (23)