Klimato šiltėjimas šiltuoju metų laiku Europos žemyninėje dalyje yra gerokai spartesnis ir dramatiškesnis nei pasaulinis vidurkis, teigiama naujausio mokslinio tyrimo išvadose, publikuotose žurnale „Journal of Geophysical Research Atmospheres“.

Dėl žmonių ūkinės veiklos ir į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gresia vis baisesnės karščio bangos, sausros ir sunkiai pažabojami gaisrai. Anot mokslininkų, didžiausia grėsmė kyla pietinėse Europos šalyse.

Remiantis Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės Klimato kaitos komisijos duomenimis, atmosferos temperatūra virš žemyninės Europos dalies kyla kur kas greičiau ir reikšmingiau negu virš jūrų ir vandenynų. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje sausumoje metinis vidurkis jau išaugo 1,6 laipsnio, virš vandenynų ir jūrų – 0,9 laipsnio Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.

O ir naujausia Stokholmo universiteto moklsininkų tyrimo išvada tai tik patvirtina – šiltuoju metų laiku Europos žemyninėje dalyje oro temperatūros vidurkis per pastaruosius keturis dešimtmečius (balandžio-spalio mėn. laikotarpiais) jau yra padidėjęs daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus. Tokios išvados pateiktos mokslininkų komandai surinkus ir išanalizavus archyvinius palydovinius duomenis.

Remiantis šiais duomenimis, žmonijos planas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą siekiant, kad oro temperatūros vidurkis nepakiltų daugiau nei 1,5-2 laipsnio Celsijaus, kai kuriose Žemės teritorijose jau dabar yra nepavykęs.

„Klimato kaita yra itin rimtas reiškinys – Europoje dažnėja karščio bangos ir reikšmingai išaugo pražūtingų gaisrų rizika“, – teigia Stokholmo universiteto Aplinkos mokslų katedros docentas ir pagrindinis tyrimo autorius Paulas Glantzas.

Anot mokslininkų, Pietų Europoje klimato kaitos ir kylančios oro temperatūros efektą sustiprina išdžiuvęs dirvos paviršius ir sumažėjęs vandens garavimas. Be to, pastebimas ir vis mažesnis debesų susidarymas virš didesnės žemyninės Europos dalies. Tikėtina, kad taip yra dėl to paties sumažėjusio vandens garavimo žemyninėje dalyje.

„Tai, ką fiksuojame Pietų Europoje, atitinka Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sudarytas prognozes, kad dėl didėjančio žmogaus poveikio ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sausringos Žemės vietovės taps dar sausesnės“, – tikina Paulas Glantzas.

Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius labai sumažėjo trumpaamžių aerozolio dalelių koncentracija ore, pavyzdžiui, iš anglimi kūrenamų elektrinių. Pasirodo, tokios dalelės maskavo realią sparčiai blogėjančią padėtį atmosferoje. Tuo metu bendras žmonijos ūkinės veiklos poveikis ir šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido išmetimo į atmosferą padidėjimas lėmė ekstremalų temperatūros pakilimą daugiau nei dviem laipsniais Celsijaus.

„Atmosferoje esančios aerozolio dalelės maskavo žmogaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeltą atšilimą vidutiniškai 1 laipsniu Celsijaus (šiltuoju metų laiku nuo balandžio iki spalio). Europoje pradėjus mažėti aerozolių kiekiui atmosferoje, temperatūra ėmė sparčiai kilti. Tai rodo, kad žmogaus sukurtos pramonės išmetamas anglies dioksidas, vis dėlto, yra didžiausia grėsmė, nes jis veiks klimatą šimtus ar net iki tūkstančius metų“, – teigė P. Glantz.

Mokslininkų teigimu, dar spartesnis temperatūros augimas ir ekspremalūs atmosferos reiškiniai gresia šiuo metu vis dar didelius kiekius aerozolių išmetančiose ir anglį kūrenančiose valstybėse kaip Indija ir Kinija.

Kaip veikia šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir trumpalaikiai aerozoliai?

Deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, akmens anglį, išsiskiria aerozolio dalelės ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Nors jų šaltinis yra bendras, jų poveikis klimatui skiriasi.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas, praleidžia kosminę Saulės spinduliuotę ir efektyviai sugeria jos infraraudonąją spinduliuotę. Dėl tokio efekto sparčiai šyla apatinė atmosferos dalis. Be to, Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ilgai išlieka atmosferoje ir veikia klimatą šimtus ir net tūkstančius metų.

Priešingai nei šiltnamio efektą sukeliančios dujos, trumpalaikių aerozolių dalelės veikia Saulės spinduliuotę, t. y. dalį Saulės šviesos grąžina atgal į kosmosą ir taip sukelia tam tikrą vėsinimo efektą.

Tuo tarpu dėl žmogaus veiklos susidarančių aerozolio dalelių gyvavimo trukmė yra maždaug savaitė, o tai reiškia, kad jos vėsina klimatą lokaliai regione ir labai trumpą laiką.

Vis dėlto, Paryžiaus klimato susitarime visos šalys įsipareigojo drastiškai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Anot tyrimo autorių, ne mažiau svarbu mažinti ir aerozolio dalelių koncentraciją – dėl užteršto oro tik daro poveikį klimatui, bet ir kasmet visame pasaulyje sukelia apie aštuonis milijonus ankstyvų mirčių.

Svarbu paminėti ir tai, kad deginant anglį į atmosferą yra išmetami tiek aerozoliai, tiek anglies dioksidas ir kitos šiltnamo efektą sukeliančios medžiagos. Aerozoliams sunykus, atmosferoje šimtams ir tūkstančiams metų lieka anglies dioksidas.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, aerozòliai (aero… + vok. Sol < lot. solutio — tirpalas, susiskaidymas) yra dispersinės sistemos, sudarytos iš dujinės terpės, kurioje yra pasiskirsčiusios labai smulkios (10–9–10–4 m) kietos ar skystos medžiagos dalelės. Aerozoliai susidaro mechaniniu (dispergavimo, kondensacijos) ir cheminiu (reaguojant įvairioms medžiagoms) būdu.

Aerozoliai su kietąja dispersine faze (dulkės) susidaro atmosferoje, pramonės įmonėse, šachtose, ypač sprogdinant kietąsias medžiagas, aerozoliai su skystąja dispersine faze – išpurškiant skysčius. Kondensacijos būdu aerozoliai susidaro degant kurui (dūmai), jungiantis vandens garų molekulėms (debesys, rūkas), vykstant fotocheminėms reakcijoms atmosferoje (smogas). Pramonės ir autotransporto išmetalų aerozoliai teršia atmosferą, kai kurie yra sprogūs.

Šaltiniai:

• https://scitechdaily.com/large-parts-of-europe-warming-twice-as-fast-as-the-planet-already-surpassed-2-degrees/
• https://www.vle.lt/straipsnis/aerozoliai/
• https://agupubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1029/2021JD035889

Komentarai ()