Domisi nežemiškais urvais: čia tikisi rasti gyvybę ir atsakymus į svarbius klausimus  ()

Saulės sistemoje, už Žemės ribų, yra daugybė urvų. Vien Mėnulyje priskaičiuojama keli šimtai galimų urvų angų, Marse – virš tūkstančio, o Saturno palydove Titane – daugiau nei du tūkstančiai. Pridėjus Cererą, Enceladą, Europą, Tritoną, Plutoną ir Charoną, skaičius viršija 3500.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dažnai apie šiuos urvus, ypač Mėnulyje ir Marse, kalbama kaip apie puikią vietą įrengti pirmosioms žmonių kolonijoms, o taip pat užsimenama, kad Marse urvuose labiau tikėtina rasti gyvybės pėdsakų, nei paviršiuje. Bet sistemingų planų tirti nežemiškus urvus kol kas nėra.

Dviejų naujų publikacijų autoriai siekia pakeisti situaciją. Viename straipsnyje apžvelgiama turima informacija apie urvus – tiksliau, galimus urvus, nes kol kas nei viena kiaurymė paviršiuje, pastebėta iš orbitos, nebuvo pakankamai ištirta, kad vienareikšmiškai galėtume tvirtinti ten esant urvą.

Turimi duomenys leidžia teigti, kad už Žemės ribų veikia šeši galimi urvų formavimosi procesai: vulkaninis (įskaitant tiek magmos, tiek vandens vulkanus), skilimo (tektoniniai ir asteroidų smūgių procesai), tirpimo, garavimo, maišymosi ir nuošliaužų. Deja, praktiškai tuo žinios ir baigiasi, o norint gauti jų daugiau, vien orbitinių stebėjimų nepakaks – reikia dedikuotų misijų, kurios galėtų panirti į urvus.

„Watch D“: unikalus „Huawei“ išmanusis laikrodis, kuris matuoja kraujo spaudimą (Video)
6180 2

Technologijų ir išmaniųjų laikrodžių gerbėjai nuo šiol galės išbandyti dar vieną naujovę. Neseniai pristatytas „Huawei“ laikrodis „Watch D“ yra unikalus išmanusis laikrodis, kuris matuoja kraujo spaudimą. Be to, siūlo naujausias sportines funkcijas, atlieka širdies kardiogramą (EKG).

Išsamiau

Apie tai kalbama antrojoje publikacijoje. Apklausę dešimtis geologų, robotikos inžinierių ir kitų specialistų, mokslininkai identifikavo 53 svarbiausius klausimus, į kuriuos reikėtų atsakyti plečiant žinias apie nežemiškus urvus.

Klausimai aprėpia labai įvairias sritis – nuo tyrimams reikalingų prietaisų iki galimybės urvuose aptikti gyvybę. Apibendrinant, urvai mokslininkams įdomiausi ne dėl gyvybės paieškų – aišku, aptikti gyvybę būtų nuostabu, bet mažai tikėtina, tad verčiau koncentruotis į kitus klausimus. Tokius kaip dangaus kūnų struktūros analizė, nagrinėjant jų dalis, apsaugotas nuo Saulės vėjo ar meteoritų smūgių.

 

Žinoma, tyrimų perspektyvos labai priklauso nuo finansavimo. Tyrimo autoriai teigia, kad dabartinės inžinerinės žinios leistų parengti misiją į Mėnulio ar Marso urvus per 5–10 metų – jei tik atsirastų, kas ją finansuoja.

Belieka tikėtis, kad šios publikacijos paskatins kosmoso agentūras skirti daugiau dėmesio planetų gelmėms.

Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose „JGR Planets“: urvų apžvalga, svarbiausi klausimai ir tyrimų perspektyvos.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(7)
(0)
(7)

Komentarai ()