Simuliacijų kūrėjai pristatė interaktyvią „pramogą“, kurios metu galima sužinoti, kas nutiktų ir kokių pasekmių tikėtis, jei jūsų gyvenamojoje vietovėje tėkštųsi asteroidas, kometa ar kitas kosminis objektas.

Svetainėje neal.fun galima susimodeluoti įvykių seką, jei į mūsų planetą vis dėlto atsitrenktų kosminis kūnas. Žemėlapyje tereikia pasirinkti bet kurią pasaulio vietą, išsirinkti asteroido rūšį (anglies, akmens, aukso, geležies) arba pasirinkti kometą, taip pat objekto dydį, skriejimo greitį ir susidūrimo su Žemės paviršiumi kampą.

Taigi, kas nutiktų, jei į patį Lietuvos vidurį nukristų asteroidas ar kitas dangaus kūnas?

Lietuvos geografinis centras yra Ruoščių kaime netoli Kėdainių. Tad šią vietą objektyviai ir pasirinkome šio virtualaus eksperimento metu.

Iš keturių asteroido rūšių – anglies, akmens, aukso ar geležies, pasirinkome aukso. Na, nes jei jau kristų, tai tebūnie bent jau auksas. Skersmuo – vidutinis, kurį leidžia pasirinkti simuliatorius – 0,5 mylios arba 0,8 km. Skriejimo (smūgio) greitis taip pat vidutinis – 125 000 mylios per valandą arba 200 000 km/h. Smūgio kampas taip pat vidutinis įmanomas – 45 laipsniai.

Taigi: 3...2...1... Bum!

Asteroido smūgis išmuštų 43,5 km skersmens kraterį. Akimirksniu žūtų, tiksliau – išgaruotų – 32,5 tūkst. žmonių. Kraterio gylis butų apie 900 metrų. Sprogimo galia prilygtų 2050 gigatonų trotilo. Sprogimo metu susiformavusio ugnies kamuolio skersmuo siektų 80 km.

Sprogimo metu ir dėl plintančios sprogimo bangos metu žūtų apie 9 mln. žmonių Lietuvoje ir aplinkui esančiose valstybėse. Vidutiniškai 4,9 mln. žmonių patirtų trečiojo laipsnio kūno nudegimus, apie 9,3 mln. žmonių patirtų antrojo laipsnio nudegimus. Nuo karščio bangos drabužiai užsidegtų 420 km spinduliu atstumu. 585 km spinduliu užsidegtų medžiai.

Apie 1 mln. žmonių mirtų nuo smūgio bangos. 244 km spinduliu tikėtini mirtini plaučių pažeidimai dėl slėgio pokyčių. Garso stiprumas siektų 245 decibelus. 320 km spinduliu tikėtini ausų būgnelių plyšimai. 550-740 km spinduliu būtų sugriauti namai ir kiti statiniai.

Maksimalus vėjo greitis sprogimo epicentre siektų daugiau nei 1000 km/h. Nuo vėjo bangos žūtų dar beveik 7 mln. žmonių. 170 km spinduliu vėjo greitis būtų didenis nei audrų Jupiteryje. 270 km spinduliu visi namai ir statiniai būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus. 500 km spinduliu poveikis būtų panašus lyg patekus į EF5 kategorijos tornadą. 800 km spiduliu beveik visi medžiai būtų išversti.

Žemės drebėjimo galingumas siektų 8,7 balo. Drebėjimas būtų jaučiamas 550 km spinduliu. Vien dėl žemės drebėjimo žūtų daugiau nei 26 tūkst. žmonių.

Laimei, tokie asteroidai į Žemę vidutiniškai nukrenta maždaug kas 9 mln. metų.

Kad ir kokie tragiški, katastrofiški šie duomenys bebūtų, visi jie yra apskaičiuoti remiantis mokslininkų duomenimis. Kraterio dydis, smūgio bangos galingumas ir kiti parametrai gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo asteroido dydžio, jo greičio ir susidūrimo su Žemės paviršiumi kampo bei vietovės.

Šios projekto autorius – IT specialistas, kūrybininkas, programuotojas Neal Agarwal, sukūręs neal.fun simuliaciją remdamasis geologo prof. dr. Gareth Collins iš Karališkojo Londono koledžo ir kosmoso sistemų inžinieriaus dr. Clemens Rumpf moksliniais duomenimis.

Kokie yra žinomi didžiausi krateriai, kuriuos Žemėje suformavo atsitrenkę dangaus kūnai?

Anot NASA, tokių kraterių yra žinoma maždaug 190. Trys didžiausi iš jų yra šie:

1. Didžiausias Žemėje smūginis krateris – Vredeforto krateris Pietų Afrikoje – yra 160 km skersmens ir susidarė maždaug prieš 2 mlrd. metų.

2. Meksikos Jukatano pusiasalyje esantis Čiksulubo krateris yra panašaus dydžio – 180 km skersmens. Tačiau jis yra gerokai jaunesnis – jį išmušė maždaug 12 km pločio asteroidas, į Žemę atsitrenkęs prieš 66 mln. metų. Nors dabar krateris iš dalies yra sausumoje, smūgio metu Jukatanas buvo po seklia jūra. Dėl susidūrimo išnyko 75 proc. rūšių, tarp jų ir neaviniai dinozaurai.

3. Sudberio baseinas Ontarijuje, Kanadoje, užima trečią vietą pagal dydį ir, kaip ir Vredefortas, yra vienas seniausių žinomų smūginių kraterių Žemėje. 2014 m. žurnale „Terra Nova“ paskelbtame tyrime iškelta prielaida, kad galbūt baseiną sukūrė ne asteroidas, o milžiniška kometa arba uolienų mišinys iš asteroido gabalėlių ir ledo. Maždaug 9-15 km skersmens kosminis objektas į Žemę atsitrenkė maždaug prieš 1,8 mlrd. metų.

NASA duomenimis, per artimiausius 300 metų didžiausią susidūrimo su Žeme pavojų kelia 140 metrų skersmens asteroidas Bennu. Yra apskaičiuota, kad susidūrimo su Žeme tikimybė yra 1 iš 1750-ies. Asteroidas yra įtrauktas į Žemei potencialiai pavojingų kosminių kūnų sąrašą.

Šių metų rugsėjo pabaigoje NASA sėkmingai įgyvendino DART (Dvigubo asteroido nukreipimo testo) misiją, kurios metu į asteroidą Dimorphos, skriejantį už 11 mln. kilometrų nuo Žemės, trenkėsi specialus erdvėlaivis. 24 000 km/val. greičiu rėžęsis 610 kg erdvėlaivis (nedidelio automobilio dydžio) vien savo kinetine skrydžio jėga sėkmingai pakeitė Dimorphos skriejimo aplink Didymos orbitos trajektoriją.

Šaltiniai:

• https://neal.fun/asteroid-launcher/
• https://eprints.soton.ac.uk/412703/
• https://impact.ese.ic.ac.uk/ImpactEarth/ImpactEffects/effects.pdf
• https://www.researchgate.net/publication/313857682
• https://www.osti.gov/biblio/6852629
• https://www.fema.gov/pdf/plan/prevent/rms/426/fema426_ch4.pdf
• https://sedac.ciesin.columbia.edu/data/collection/gpw-v4
• https://www.nasa.gov/press-release/nasa-confirms-dart-mission-impact-changed-asteroid-s-motion-in-space/
• https://earthobservatory.nasa.gov/

Komentarai ()