„Business Insider“ skelbia ribinės kainos stebuklą: lietuviai šturmuoja Lenkiją ir palieka čia milijonus

,,Aš labai myliu Lietuvą" - žodžiai iš Mikutavičiaus dainos. Bet perku Lenkijoje!?

Big pile of steam BS. Nėra tokių kainų skirtumų ir niekada nebuvo, jei kalba eina apie tą pačią prekę. Nebent susiranda atskiras pozicijas ir palygina kainą Lietuvoje be nuolaidos vs kainą Lenkijoje su nuolaida. Tarsi Lietuvoje nebūna nuolaidų. Apsiperka ne bet kokią maitinimo įstaigą turintys, o valgyklą, kur maisto kokybė nėra prioritetas.

As vis noriu padiskutuot tema 'ar zmones durni, kad tiek moka', tik nerandu tinkamo straipsnio. Sitas gal kiek panasus... Kontekstui - pinigu as uzdirbu daug, ir zmona irgi uzdirba nemazai (sumoj per abu gaunasi arti 9k eur), tai cia pasibedavojimas ne apie "kodel viskas taip brangu, kai as tiek mazai uzdirbu", pasibedavojimas butent apie tai, kad zmones moka tiek, kiek kazkas papraso, nekeldami klausimo apie verte, kuria gauna. Klausimas kodel? Kodel nesugeba atsisakyt prabangos prekes ar paslaugos nepaisant to, kad kaina, toli grazu, neadekvati? Vat pora pavyzdziu: - Turiu as tokia megstama vieta savaitgalio pusryciams/brunch'ui. Dazniausiai valgau ten benedikto kiausus, kurie nuo 10.50 eur rugseji, pabarango iki 14 eur (vakar). Tai cia ne ta komunikuojama 20% infiliacija per metus, bet 30% per 3 menesius. Ir vakar sededamas ir esdamas ta savo benedikta galvoju - ateinam mes 4 asmenu seima papusryciaut i, principe, niekuo labai neissiskiriancia kavine, ir uz pusrycius, kava, sultis sumokam 80 euru. Man nera per brangu, tiek moket uz pusrycius as galiu, bet as matau dideli gap'a tarp to, ka sumoku ir to, ka gaunu. - Arba kitas - pamenu kai pirma karta nuejau nusikirpt i tuo metu tikrai gera barber shop'a, ir sumokejes 20 euru isejau nukirptas, nuskustas, nupraustas, pamasazuotas, ten kur reikia - nudepiliuotas, kvepiantis cigaru ir lengvai apspanges nuo poros stiklu viskio ir galvojau, kad va cia tai buvo patirtis. Ir dabar - einu i eilini barber shop'a netoli namu, kur 22metis 'barberis' su 6 menesiu stazu ima 45 eurus uz tiesiog kirpima + barzdos tvarkyma masinele, ir galvoju - kodel as moku 2 kart daugiau uz paslauga, kuri kokybe siekia gal 20% to ka gaudavau prie 4-5 metus? Galvoju, ka daryt. Labai paprastas dalykas - kai netenkina kaina ar kokybe - tos prekes ar paslaugos neperki. Gerai, as jau apsisprendziau, kad tu prekiu ar paslaugu, kuriu kainos adekvatumas man kelia rimtu abejoniu, as atsisakau. Bet aplinkui matau mases zmoniu, kuriem 14 eur uz benediktus, ar 45 eur uz sukuosena yra okey. Ir sitoj vietoj prisimindamas taisykle, kad preke ar paslauga kainuoja tiek, kiek pirkejas yra pasiryzes uz ja sumoket, klausiu - kas negerai su zmonem, kad jie nebesuvokia kiek mazai gauna uz savo pinigus?

Na, tai galima irgi vadinti meile - savotiškai "baudžiant" nesumokamais mokesčiais, tam kad gal atsitokėtų ir situacija pagerėtų. Nemylėtų - išvis išvažiuotų.

kukulis4, tu tikrai manai, kad jei infliacija 20%, tai visos prekės ir paslaugos brangsta identiškai lyigiai 20% ir nei daugiau, nei mažiau? Ką daryti? Daugiau uždirbti. Buvo perteklius juodadarbių, jo nebėra, yra trūkumas, prisivyti baigia atlyginimai. Ir pats atsakai - yra pakankamai žmonių, kuriems 14€ už kiaušinius yra priimtina. Dažnai tai tie patys žmonės, kurie rėkia, kad NT Lietuvoje neįperkamas. Žmonės nori čia ir dabar vartoti, jie nori jaustis turtingai, ne esmė, kad dėl to tampa ubagais. Tuo tarpu pasiturintys, važinėjasi ekonominės klasės automobiliu, vietoje lietnikų ant savo BMW, įsirengia saulės elementus ir sumažina išlaidas, ir pan. Kiti va taupo nuvažiuoja į Lenkiją prisiperka pigaus limonado, daug, nes jis tik ir pigesnis. Dar kokios prastos mėsos, kur šuo neėda, nuo žemės susirenka, ir džiaugiasi, kaip pigiai gyvena. Mes su žmona tuo tarpu pietums į darbą pasiruošiame kruopų su daržovėmis. Savikaina dviems pavalgyti sočiai - <2€. Košės grūdų, ne dribsnių, sveika, sotu, maistinga. Pajamomis nesiskundžiame O šiaip pasižiūrėk, Lietuvoje BMW jau nebėra prabangus automobilis, dabar Porsche, Tesla į trasą eina. Individualių namų Lietuvoje dar tiek niekada nestatė. Kelionių dar niekada tiek nebuvo. Restoranų ir pan. irgi ant kiekvieno kampo. Planuoju vėl kelionę į Romą, tai įtariu kainos jau bus susilyginę. Tą iš dalies spręsti būtų galima daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių įsileidžiant.

Man nelabai iseina atrast sasaja tarp to, kad zmones daugiau uzdirba ir tarp to, kad uz kiausus moka po 14 eur. Ta prasme mano suvokimu, tarp 'galiu tiek moket' ir 'verta tiek moket' yra labai didelis skirtumas. Man yra ok, kad daug zmoniu gali sumoket 14 eur uz kiausus, bet man ne ok, kad daug zmoniu istiesu sutinka moketi tokia kaina. Tik neuzmirskim, kad ne kiausuose problema - tai tik vienas is daugelio pavyzdziu. Arba pvz kodel tarkim Graikijos pop salose (sia vasara buvau) aperol spritz'as kainuoja 5-6 eurus, o vidutiniskam Vilniaus restoranely senamiesty - 12? Mano galva, del to, kad durni zmones nejaucia skirtumo tarp 'galiu tiek moket' ir 'verta tiek moket'. Verslo kaltes siuo atveju neizvelgiu - verslas yra struktura, is prigimties orientuota i pelna, ir verslas paparasys lygiai tiek, kiek klientas sutiks uz preke ar paslauga sumoket. Del Romos, manau liksi maloniai nustebes del kainu. Italija, zinoma, brangesne salis, bet is mano patirties Graikijoj ir Ispanijoj sia vasara/rudeni - ten pigiau nei Lietuvoj (bent jau Vilniuj), ir mano nuomone tas nera ok.

Romoje buvęs prieš 6 metus, Italijoje šiaip buvęs viso kokius 5-6 kartus, tai nebenustebins kaip sumuštinis ir proseco dubenėlis (dugenėlis, ne taurė), kainavo ~20€. Pas mus verslo procesai baisiai neišdirbti, reikalavimai kokybišniai kitokie (nesakau geresni, sakau kitokie). Pvz. pas mus net iš esmės ne per geriausioje vietoje įrengimas yra gan rimtas, pas juos - nuėjus į itališkos picos restoraną gali rasti kiniečių interjerą (nes prieš tai ten buvo kiniečiai), arba tiesiog aptrupėjusias plytas, ar šiaip prieš 50 metų iš vis tvarkytas sienas. Pas mus nepriimtina. Kitas dalykas, pas juos užimtumas daugmaž tolygus visą savaitę. Pas mus savaitgaliais vakare einama į miestą pavalgyti, dieną - dienos pietūs. O moka, nes jie mato vertę, tik mato ją ten, ko tu nelaikai vertės - pasipuikuoti, kad "gali sau leisti", nors realiai nė velnio negali. Ant to stovi visi "įperkami luxury brand'ai", kaip pvz. Armani jeans ir t.t. Ir vakaruose jau tikrieji brand'ai jau daugiau parduoda tiems, kurie iš paskutiniųjų krapšto pinigus rankinei už 3k€, o ne iš tų, kuriems tai galbūt dienos asmeninės pajamos. Žmonės pametę prioritetus. P.S. daugumą patiekalų galima namie išmokti pagaminti daug skaniau nei restorane (Benedikto kiaušinių dar neįvaldžiau, bet lazanija, burgeriai, plėšyta kiauliena jau eina), bet dauguma tingi ir nesugeba patys net košės išsivirti.