Įvyks lūžis kosmoso tyrimuose – skelbiamos įspūdingiausios 2023 m. kosminės misijos (Foto)  ()

Pateikiame 5 populiariausias kosmoso misijas, kurios turėtų būti lūžis kosmoso tyrinėjimų istorijoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2022-ieji buvo kupini didelių kosmoso tyrimų įvykių – nuo ​​Jameso Webbo teleskopo paleidimo, Kinijos kosminės stoties statybos ir NASA Mėnulio misijos „Artemis 1“ paleidimo.

Tačiau 2023-ieji nebus prastesni reikšmingų kosminių įvykių skaičiumi. Štai 5 įdomiausios šių metų misijos.

Lediniai Jupiterio palydovai

Europos kosmoso agentūra (ESA) balandžio mėnesį planuoja pradėti „Jupiter Icy Moons Explorer“ (JUICE) misiją. Tai bus pirmoji Europos kosminė misija, tirsianti Jupiterį. Įrenginys savo tikslą pasieks 2031 metų liepą. Pagrindinis misijos tikslas – patekti į Jupiterio orbitą ir skristi aplink didžiausius ledinius planetos palydovus: Europą, Ganimedą ir Kalisto.

Po planuojamų praskridimų įrenginys turėtų patekti į didžiausio Saulės sistemos palydovo Ganimedo orbitą. Taigi JUICE bus pirmasis erdvėlaivis, skriejantis aplink kitos planetos mėnulį.

Lediniai Jupiterio palydovai misijai buvo pasirinkti ne be priežasties. Mokslininkai teigia, kad po ledu slepiasi skysto vandens vandenynai. Pavyzdžiui, Europa laikoma viena iš labiausiai tikėtinų nežemiškos gyvybės buveinių Saulės sistemoje.

JUICE bus dešimt mokslinių instrumentų, įskaitant radarą, kuris leis mokslininkams pažiūrėti po storu ledo sluoksniu. Tai bus pirmasis žingsnis planuojant ir tiriant požeminius vandenynus, atveriant kelią būsimoms povandeninėms misijoms.

Numatyta, kad misijos paleidimo laikas bus nuo balandžio 5 iki balandžio 25 d.

„Starship“ paleidimas

Nors „SpaceX“ kampanija dar nepaskelbė paskutinės itin sunkaus „Starship“ bandomojo skrydžio datos, tikimasi, kad tai įvyks pirmoje 2023 metų pusėje.

Manoma, kad „Starship“ bus didžiausias erdvėlaivis, nugabensiantis žmones iš Žemės į skirtingas vietas kosmose. Galingiausia raketa į žemąją Žemės orbitą galės pakelti 100 metrinių tonų krovinių.

 

Tiesą sakant, „Starship“ yra dviejų komponentų sistema, kurią sudaro „Starship“ erdvėlaivis, taip pat galinga „Super Heavy“ raketa. Ji pakelia laivą į maždaug 65 km aukštį, o po to atsiskiria nuo laivo ir grįžta į Žemę kaip kontroliuojamo nusileidimo dalis.

Norėdami tęsti kelionę, erdvėlaivis naudos savo variklius.

Iki šiol buvo atlikti keli trumpi bandomieji „Starship“ sistemos skrydžiai. Šiais metais turi įvykti visos sistemos bandomasis skrydis, kuris, kaip visuma, skris į kosmosą. Iš pradžių toks bandomasis skrydis buvo planuotas 2022-ųjų rugsėjį, tačiau jau kelis kartus buvo atidėtas.

„Brangus, Mėnuli“

Vykdydami projektą „DearMoon“, visuomenės nariai planuoja skristi į Mėnulį. Jie leisis į šešių dienų kelionę aplink Mėnulį ir atgal. Planuojamas skrydis priklausys nuo „Starship“ sėkmės, nes būtent šiuo laivu skris kosmoso turistai.

 

Misija bus pirmasis giluminis turistinis skrydis.

Japonijos verslininkas Yusaku Maesawa sumokėjo už būsimą skrydį ir išsirinko aštuonis žmones, kurie skris su juo į Mėnulį. Japonas surengė konkursą ir išrinko savo bendrakeleivius, tačiau jų vardai kol kas neskelbiami.

Misija taps istorijos tašku, nes tik profesionalūs astronautai dabar gali patekti į gilųjį kosmosą. Šešių dienų kelionė kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir technologijoms.

„DearMoon“ misijos sėkmė ar nesėkmė tikrai turės įtakos kosminio turizmo ateičiai, o tai gali tapti įpročiu ar vis dartolima svajone.

OSIRIS-REx sugrįžinimas

Vykdant OSIRIS-REx misiją, erdvėlaivis buvo paleistas į netoli Žemės esantį asteroidą Bennu, kuris į Žemę turėtų sugrįžti 2023 m. NASA pradėjo šią robotinę misiją, siekdama surinkti uolienų, sudarančių asteroidą Bennu, pavyzdžius ir grąžinti gautą medžiagą į Žemę.

 

Didžioji mėginių ėmimo misija buvo sėkminga, o OSIRIS-REx dabar keliauja namo su kilogramu akmenų. Toliau kapsulė su medžiaga turi atsiskirti nuo erdvėlaivio ir patekti į Žemės atmosferą ir nusileisti Jutos dykumoje (JAV) parašiutu rugsėjo 24 d.

Anksčiau tik vieną kartą mokslininkai sugebėjo atgabenti asteroido pavyzdį į Žemę per Japonijos misiją „Hayabusa-2“.

 

Bennu nėra labai didelis, tik pusės kilometro dydžio asteroidas, tačiau jis turi keletą labai įdomių savybių. Mokslininkai mano, kad Bennu atsiskyrė nuo didesnio asteroido per pirmuosius 10 milijonų Saulės sistemos metų. Kai kuriuos Bennu mineralus pakeitė vanduo, o tai reiškia, kad pirminis asteroidas Bennu turėjo skysto vandens.

Bennu taip pat turi tauriųjų metalų, įskaitant auksą ir platiną. Taip pat asteroidas yra priskiriamas potencialiai pavojingam objektui, kuris su maža tikimybe artimiausiame amžiuje gali susidurti su Žeme.

Indijos privačios bendrovės palydovo paleidimas

Akivaizdu, kad „SpaceX“ yra garsiausia privati ​​kosminio paleidimo įmonė, tačiau be jos yra ir kitų. Indijoje įsikūrusi „Skyroot Aerospace“ jau paleido savo raketą „Vikram-S“ 2022 m. lapkritį ir dabar ruošiasi tapti pirmąja privačia Indijos įmone, paleidusia palydovą.

Bandomojo paleidimo metu raketa pasiekė 90 km aukštį – atstumą, kurį reikia padidinti, norint iškelti į orbitą palydovų žvaigždyną.

 

Pirmasis „Skyroot“ palydovas turėtų būti paleistas 2023 m., o tai sumažins privačių kosminių startų išlaidas. Taip pat per kelias dienas „Skyroot“ paleidimai bus vykdomi ant raketų, atspausdintų 3D spausdintuvu, o tai taip pat gerokai sumažins paleidimo kainą.

Jei ši technologija bus sėkminga, ji atvers duris pigesnėms mokslo misijoms, kurios žymiai paspartins tyrimų tempą.

Pasidalinkite su draugais
Šaltiniai:
Fokus
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(25)
(1)
(24)
Bendrinti
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Pasekmės kolosalios – mokslininkai skelbia, kas nutiko po DART smūgio į asteroidą: to niekas nesitikėjo (Video)
+1

[Žinios trumpai] Įspūdingas lietuvio pasiekimas: paleido raketą į 90 km aukštį (Video)
+1

[Žinios trumpai] Erdvėlaivis „Orion“ pasiekė naują rekordą
+1

Žemę pasiekė nematomos Mėnulio pusės kadrai: vos 130 km atstumu nuo paviršiaus praskridęs zondas įamžino vaizdus, kurių daugelis dar nėra regėjęs (Foto)
+1

[Žinios trumpai] „Orion“ grįžo į Žemę: kaip baigėsi istorinė misija ir koks neįprastas „ekipažas“ buvo viduje (video)
+1

NASA skyrė milijonus dolerių: štai kaip žmonėms statys bazes ne tik Mėnulyje, bet ir Marse (video)
+1

Galingas sprogimas ir didžiulė Kinijos nesėkmė: pirmoji pasaulyje revoliucinė raketa ištiško į gabalėlius, skelbiamas video (Video)
+1

Kodėl kai kurios NASA raketos yra oranžinės spalvos: tai tikrai ne dėl grožio – ir vienintelis atvejis kai „Shuttle“ buvo baltas (Foto)
+1

[Žinios trumpai] Erdvėlaivis „Orion“ kartu nufotografavo Žemę ir Mėnulį iš 435 000 kilometrų atstumo (video)
+1

Iš istorinės „Artemis I“ misijos sėkmingai grįžo erdvėlaivis „Orion“ – stebėkite tiesioginę transliaciją! (Live Video)
+2

Naujausiose Marso nuotraukose pastebėtas keistas juodas taškas: „plaukė“ danguje virš Marso paviršiaus
+1

[Žinios trumpai] Įspūdingas video, kaip „Falcon 9“ paleidžia 54 „Starlink“ palydovus ir grįžta į Žemę (Video)
+1

[Žinios trumpai] Unikalus video: galingas raketos paleidimas žiūrint iš lėktuvo (Video)
+1

[Žinios trumpai] „Tikiuosi, jog visi prisiims atsakomybę palikti Žemę ir keliauti į Mėnulį". Pirmą kartą istorijoje įvyks dar neregėta kosminė misija, startas jau 2023-aisiais
+1

Įvertino net du būdus, kaip galima būtų išgelbėti Žemę nuo grėsmingo asteroido
+1

Susijusios žymos: