Nuo Antarktidos atskilęs ledkalnis gali paveikti klimatą (4)
Liuksemburgo valstybės dydžio ledkalnis, atskilęs nuo Antarktidos ledo šelfo, gali pakeisti jūrų sroves ir paveikti klimato procesus, perspėjo Australijos mokslininkai. Pasak jų, tai gali įtakoti šaltesnes žiemas Šiaurės Atlante.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug 2550 kvadratinių kilometrų ploto ledkalnis dabar lėtai dreifuoja link Australijos, remdamasi Antarktidą tiriančiais „Australian Antarctic Division“ programos mokslininkais, pranešė BBC. Ledkalnis atitrūko nuo Antarktidos ledo dangos Mertzo ledyno kyšulio rajone (Rytų Antarktida) šių metų vasario mėnesį, kai į ledo šelfą atsitrenkė kitas ledkalnis – B9-B. Jis nuo Antarktidos atskilo dar 1987 metais ir iki šiol dreifuoja.
Australijos mokslininkų teigimu, naujasis ledkalnis gali sutrikdyti vandenyno srovių cirkuliaciją, o tai esą gali atsiliepti ne tik klimatui šiame regione, bet ir orams šiauriniame pusrutulyje. Pasak jų, dėl ledkalnio poveikio žiemos Šiaurės Atlanto regione gali tapti dar šaltesnės.
Toks poveikis aiškinamas tuo, kad ledkalnis šiuo metu dreifuoja toje vandenyno dalyje, kur formuojasi ketvirtadalis viso pasaulio itin šalto ir didelio tankio sūraus vandens masių. Toks šaltas jūros vanduo dar vadinamas giluminiu, jis dalyvauja Pasaulinio vandenyno srovių cirkuliacijos procesuose. Australų mokslininkų teigimu, ledkalnis turės „didelį poveikį“ tokios srovėms.
„Šiame regione susidaro maždaug 25 proc. giluminio Antarktidos regiono vandens masių, ledkalnis sutrikdys jo cirkuliacijos spartą“, - pareiškė Antarktidos klimato ir ekosistemų tyrimų centro Tasmanijoje glaciologas daktaras Nelas Yourngas. Jo teigimu, toks poveikis bus pastebėtas ne iš karto, jis vyks palaipsniui. Be to, procesas turės pasekmių pingvinams ir kitoms regione gyvenančioms rūšims, kurios čia randa maisto.
Pasak mokslininkų, ledkalnis šiuo metu yra atviruose vandenyse, kuriuos supa jūros ledas. Tokiose vandenyno „properšose“ susidarantis giluminis vanduo leidžiasi į jūros dugną ir „varo“ Pasaulinio vandenyno srovių sistemą, vadinamąjį Vandenynų konvejerį. Pasak mokslininkų, jei tokio didelio ploto ledkalnis ilgam pasiliks šiame vandenyno regione, o tai esą yra labai tikėtina, jis „užblokuos“ giluminių jūros vandens masių formavimosi procesą, tarsi „dangčiu“ uždengdamas jūros ledo apsuptą atviro vandens plotą.
